Vaikų mokymosi sunkumai ne visada reiškia tinginystę. Psichoterapeutas Dainius Jakučionis sako, kad už atidėliojimo gali slėptis baimė suklysti, per aukšti reikalavimai sau ir ilgai trunkantis nuovargis.
Apie tai „Tele2“ laidoje „Gyvenimo pamokos“ kalbėjosi psichoterapeutas D. Jakučionis ir technologijų ekspertas Arnoldas Lukošius. Specialistai aptarė, kodėl informacijos perteklius, nuolatinis spaudimas ir nepakankamas poilsis gali apsunkinti susikaupimą bei mokymąsi.
Atidėliojimą gali lemti baimė suklysti
Pasak D. Jakučionio, moksleiviai neretai pradeda save vertinti kaip tinginius vien todėl, kad negali prisiversti imtis užduoties. Tačiau tokį elgesį gali lemti nerimas dėl galimos nesėkmės.
Dideli reikalavimai sau, noras viską atlikti nepriekaištingai ir baimė nuvilti tėvus ar mokytojus sukuria papildomą įtampą. Kuo svarbesnis atrodo būsimas rezultatas, tuo labiau mokinys gali bijoti suklysti. Dėl šio nerimo užduotys atidedamos, o neatlikti darbai dar labiau padidina spaudimą.
Psichoterapeutas pataria atkreipti dėmesį, kiek laiko trunka nuovargis, sunkumai susikaupti ir nenoras imtis mokslų. Jei tokia savijauta tęsiasi ne kelias dienas, o savaites ar ilgiau, verta įvertinti, ar vaikui nėra užkrauta per daug pareigų ir lūkesčių.
Daugiau mokymosi valandų ne visada padeda
D. Jakučionis pabrėžia, kad didesnės pastangos savaime negarantuoja geresnio rezultato. Kai žmogus yra nepailsėjęs, silpnėja dėmesys ir koncentracija, todėl tampa sunkiau suprasti bei įsiminti informaciją.
Todėl bandymas dar ilgiau sėdėti prie vadovėlių gali neduoti laukiamo efekto. Vaikų mokymosi sunkumai kartais yra ženklas, kad reikalingas ne dar didesnis krūvis, o tinkamas poilsis ir mažesnė įtampa.
Poilsio nereikėtų atidėti iki egzaminų
Specialistas atkreipia dėmesį, kad poilsis neturėtų būti laikomas apdovanojimu už atliktus darbus. Mokiniai dažnai planuoja atsikvėpti pasibaigus kontroliniams ar egzaminams, tačiau vienus darbus greitai pakeičia kiti, todėl pertrauka taip ir neįvyksta.
Poilsis, pasak psichoterapeuto, yra mokymosi proceso dalis. Ne mažiau svarbus ir miegas. Vakare ilgai naudojantis telefonu, socialiniuose tinkluose praleistas laikas gali nukelti miegą viena ar keliomis valandomis, o tai apsunkina dėmesio sutelkimą ir informacijos įsiminimą.
Vienas paprasčiausių žingsnių, kurį siūlo specialistas, yra vakare anksčiau padėti telefoną į šalį ir pasirūpinti pakankamu miegu.
Vien draudimai problemos neišsprendžia
Tėvams pastebėjus, kad telefonas trukdo mokytis ar ilsėtis, gali kilti noras jį tiesiog atimti. Vis dėlto D. Jakučionio teigimu, vien draudimai nebūtinai pašalina pagrindinę problemą.
Kur kas svarbiau su vaiku pasikalbėti apie jo savijautą, išsiaiškinti, kas trukdo mokytis, ir kartu susitarti dėl naudojimosi telefonu taisyklių. Vaikų mokymosi sunkumai gali būti susiję ne tik su ekrano laiku, bet ir su baime nepasiekti laukiamo rezultato ar ilgai besitęsiančiu nuovargiu.
Psichoterapeutas taip pat ragina jaunuolius nelikti vienus su savo sunkumais. Apie savijautą galima pasikalbėti su tėvais, mokytoju ar artimu draugu. Kartais pirmas svarbus žingsnis yra paprasčiausiai pasakyti, kad sunku.
Šaltinis: elta.lt
