Per artimiausius penkerius metus dirbtinio intelekto agentai gali perimti dalį apsipirkimo veiksmų – nuo prekių paieškos ir kainų palyginimo iki užsakymo bei mokėjimo. Tuo metu pirkėjui atsiskaitymas turėtų tapti vis mažiau pastebima pirkimo dalimi.
Technologijos jau dabar leidžia atsiskaityti nevedant kortelės duomenų kiekvieno pirkimo metu. Vis dėlto ekspertai pabrėžia, kad ateityje svarbiausia bus ne naujas mokėjimo būdas, o tai, kaip sklandžiai ir saugiai jis veiks pagal žmogaus pasirinkimus.
Pirkėjai tikisi greito ir paprasto atsiskaitymo
„Swedbank“ užsakymu atlikto tyrimo duomenimis, per pastaruosius šešis mėnesius internetu pirko 89 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų. Tarp pirkusiųjų internetu 57 proc. patogumą ir paprastumą nurodė kaip vieną svarbiausių kriterijų renkantis mokėjimo būdą.
Dar 23 proc. apklaustųjų teigė, kad pirkimą nutraukia, jei elektroninė parduotuvė nepasiūlo tinkamo atsiskaitymo būdo. Tai rodo, kad mokėjimo procesas gali lemti, ar klientas užbaigs pradėtą pirkimą.
Bilietų platinimo sistemos „Kakava.lt“ vadovės Eglės Jackūnienės teigimu, bilietų prekyboje greitis ypač svarbus. Pirkimas dažnai būna spontaniškas, o bilietai pirkėjo krepšelyje laikomi ribotą laiką, todėl kiekvienas papildomas veiksmas gali tapti kliūtimi.
Šiuos vartotojų lūkesčius atliepia skaitmeninės piniginės, tokios kaip „Apple Pay“ ir „Google Pay“. Apsiperkant telefonu žmonėms vis mažiau priimtina kiekvieną kartą iš naujo suvesti mokėjimo informaciją.
DI galės planuoti ne tik pirkinį, bet ir visą vakarą
Kitas etapas gali būti susijęs su dirbtinio intelekto agentais, kurie pagal žmogaus pavedimą ne tik surastų tinkamą pasiūlymą, bet ir atliktų pirkimą. Pavyzdžiui, ieškodamas bilieto į renginį toks agentas galėtų įvertinti vartotojo įpročius, palyginti kainas ir papildomai pasiūlyti parkavimą ar vakarienę.
Tokiu atveju prekybininkams reikės galvoti ne tik apie savo pasiūlymo pateikimą žmogui. Svarbu taps ir tai, kaip prekes ar paslaugas įvertins bei pasirinks automatinis pirkėjo pagalbininkas.
Tačiau automatizavimas kelia ir naujų klausimų. Vienas svarbiausių – kaip atskirti tikrąjį pirkėjo pavedimą nuo DI klaidos, kai agentas gali užsakyti ne tai, ko žmogus pageidavo.
Daugiau patogumo pirkėjui, daugiau atsakomybės verslui
Elektroninės prekybos platformos „Pigu.lt“ vadovas Dainius Liulys pabrėžia, kad prekybininkams tenka derinti vartotojų patogumą ir mokėjimų kaštus. Kai užsakymų skaičius siekia milijonus, net nedidelis vieno mokėjimo kainos skirtumas per metus gali virsti reikšminga suma.
Vis dėlto vartotojų įpročiai daro tiesioginę įtaką tam, kokius atsiskaitymo būdus verslas turi pasiūlyti. Jei pirkėjai renkasi skaitmenines pinigines, prekybininkai turi ieškoti būdų tokį lūkestį patenkinti ir kartu kontroliuoti išlaidas.
„Swedbank“ Lėšų valdymo pardavimų palaikymo departamento direktoriaus Deimanto Trumpicko vertinimu, patogiausia technologija bus ta, kurios veikimo pirkėjui nereikės pastebėti. Tačiau už paprastos patirties turės slypėti patikimas mokėjimo procesas, saugumas ir aiškios vartotojo nustatytos taisyklės.
Kuo daugiau veiksmų bus atliekama automatiškai, tuo didesnė atsakomybė teks bankams, mokėjimo paslaugų teikėjams ir prekybininkams. Dirbtinio intelekto agentai galės sumažinti pirkėjui tenkančių veiksmų skaičių, tačiau mokėjimo patikimumas nuo to taps dar svarbesnis.
„Swedbank“ užsakytą reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą šių metų kovą atliko rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Joje dalyvavo 1018 žmonių nuo 18 iki 75 metų.
Šaltinis: elta.lt
