Įmonėms vis dažniau diegiant dirbtinio intelekto įrankius, vien jų naudojimo mastas dar neparodo tikrosios naudos. Technologijų bendrovės „Omnisend“ specialistai pabrėžia, kad DI naudos vertinimas turi būti grindžiamas konkrečiais darbo rezultatais, o ne darbuotojų įspūdžiais, jog užduotys atliekamos greičiau.
Bendrovės inžinerijos vadovo Roko Cechanavičiaus teigimu, į klausimą, ką organizacijai davė investicijos į DI, dažnai atsakoma subjektyviai. Tačiau palyginus realius rodiklius, pavyzdžiui, kodo pakeitimų apimtį ar programinės įrangos kokybę, kartais paaiškėja, kad reikšmingo pokyčio nėra.
Greitesnė užduotis dar nereiškia didesnės naudos
Pasak specialisto, darbuotojo gebėjimas greičiau atlikti konkrečią užduotį savaime nereiškia, kad įmonė greičiau pateikia klientams reikalingus sprendimus. Todėl reikėtų vertinti ne vien tai, ar naudojamas DI įrankis, bet ir kam jis pasitelkiamas bei kas nutinka atlikus darbą.
„Omnisend“ praktikoje dalis programavimo darbų ir debesijoje veikiančių DI agentų perkelta į bendrą aplinką. Tai leidžia darbuotojams dalytis taisyklėmis ir instrukcijomis, pakartoti užduočių vykdymo sąlygas, peržiūrėti pakeitimus prieš juos pritaikant ir kaupti informaciją apie kiekvieną bandymą.
Sistemoje fiksuojamos užklausos, atlikti veiksmai, kodo pakeitimai bei laiko sąnaudos. Tokie duomenys suteikia galimybę matyti, kaip iš tiesų naudojami programavimo agentai, tačiau jų paplitimas dar neparodo, ar sprendimas sukūrė papildomą vertę klientams ar pagerino finansinius rezultatus.
Eksperimentus turi papildyti bendros taisyklės
Bendrovė buvo išsikėlusi tikslą iki ketvirčio pabaigos DI agentais atlikti 20 proc. gamybinės aplinkos kodo pakeitimų. Pasiektas rezultatas viršijo planą ir sudarė daugiau kaip 50 proc., tačiau šis skaičius atspindi darbo metodo paplitimą, o ne galutinę jo naudą.
Diegiant naują darbo būdą, darbuotojai iš pradžių kūrė instrukcijas pagal individualius poreikius. Dėl to atsirado persidengiančių ir viena kitai prieštaraujančių taisyklių. Dabar jos peržiūrimos ir jungiamos, kad geriausi sprendimai taptų bendra organizacijos praktika.
R. Cechanavičiaus teigimu, darbuotojams būtina suteikti erdvės eksperimentuoti, tačiau vadovai turi nustatyti prioritetus, apibrėžti kokybės reikalavimus ir užtikrinti, kad veiksmingiausi sprendimai būtų pritaikomi plačiau.
Kokius rodiklius siūloma stebėti?
Vertinant programavimo agentų poveikį, rekomenduojama atsižvelgti ne į vieną, o į kelis tarpusavyje susijusius rodiklius:
- kiek pasiūlytų kodo pakeitimų priimama
- kiek pakeitimų iš pirmo karto pereina automatines patikras
- kaip dažnai tikrintojai prašo atlikti pataisymus
- kiek laiko užtrunka pakeitimų patvirtinimas
- ar per 30 dienų po įdiegimo išryškėja defektų
Šiuos duomenis taip pat reikėtų lyginti su agentų užduočių įrašais, sąnaudomis ir darbo kategorijomis. Tai padeda nustatyti, kurios užduotys atliekamos sparčiau, kur reikalinga papildoma kontrolė ir ar sutaupytas laikas nukreipiamas į klientams svarbesnius darbus.
Vieno universalaus DI grąžos rodiklio nėra
DI naudos vertinimas kiekvienoje organizacijoje gali būti skirtingas, nes įmonės naudoja technologiją nevienodoms užduotims. Priežiūros darbų, tokių kaip bibliotekų atnaujinimas, dokumentacijos klaidų taisymas ar konkrečių programinės įrangos trūkumų šalinimas, rezultatus paprastai lengviau patikrinti.
Naujų funkcijų kūrimas pagal klientų poreikius ir produkto kryptį dažniausiai reikalauja daugiau individualių sprendimų. Vien suskaičiavus atliktas užduotis neįmanoma nustatyti, ar DI atlaisvino laiko vertingesniam darbui, ar tik leido atlikti daugiau priežiūros veiksmų.
„Omnisend“ atstovo vertinimu, sprendimai dėl investicijų į DI turėtų būti grindžiami konkrečiais duomenimis. Įmonės pirmiausia turi aiškiai įvardyti, kokią problemą technologija sprendžia, kaip bus vertinama darbo kokybė ir ar pasiektas rezultatas kuria papildomą vertę organizacijai bei jos klientams.
Šaltinis: elta.lt
