Dirbtinis intelektas sukčiavimui suteikia naujų galimybių: nusikaltėliai gali kurti įtikinamesnius laiškus, imituoti pažįstamų žmonių balsus ir pritaikyti apgaules konkrečioms įmonėms ar darbuotojams. Vis dėlto pagrindinis jų taikinys dažnai išlieka žmogaus emocijos – baimė, skuba ir pasitikėjimas autoritetu.
Technologijų bendrovės „Helmes“ pranešime teigiama, kad net ir pažangios organizacijų saugumo sistemos ne visada apsaugo nuo atakų, jei darbuotojas pats atskleidžia prisijungimo duomenis arba patvirtina mokėjimą.
Kibernetinių incidentų sumažėjo, tačiau grėsmė neišnyko
Nacionalinio kibernetinio saugumo centro duomenimis, per pirmuosius devynis 2026 metų mėnesius užregistruoti 1172 kibernetiniai incidentai. Tai yra 52 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2025 metais, kai buvo fiksuoti 2451 incidentas.
Gyventojams aktualių grėsmių grupėje užregistruoti 499 informacijos rinkimo ir 354 sukčiavimo atvejai. Tačiau mažesnis incidentų skaičius savaime nereiškia, kad atakas tapo lengviau atpažinti.
2025 metų Nacionalinėje kibernetinio saugumo būklės ataskaitoje nurodoma, kad socialinės inžinerijos principais grįsti incidentai sudarė 54 proc. visų NKSC registruotų incidentų – iš viso 1551 atvejį. Ekspertų vertinimu, šie duomenys rodo pažeidžiamumą, kurį naujos technologijos gali dar labiau išnaudoti.
Apgaulė gali prasidėti nuo skambučio ar reklamos
NKSC 2026 metų liepą pristatytoje tarptautinėje grėsmių ataskaitoje pažymima, kad generatyvinis DI naudojamas įtikinamiems sukčiavimo laiškams rengti, potencialiems taikiniams analizuoti ir saugumo spragoms išnaudoti. Tokios priemonės leidžia nusikaltėliams greičiau parengti atakas ir pritaikyti jas konkretiems žmonėms.
Dirbtinis intelektas sukčiavimui taip pat gali būti naudojamas kuriant netikrą balsą ar vaizdą. Pavyzdžiui, darbuotojas gali sulaukti tariamo vadovo skambučio, kuriuo prašoma skubiai pervesti pinigus. Skubos ir autoriteto derinys gali paskatinti veikti nepatikrinus, ar prašymas tikras.
Informacijos apie galimą auką nusikaltėliai gali rasti viešai. Socialiniuose tinkluose paskelbtos nuotraukos, informacija apie darbą, kolegas, įmonės projektus ar biurą gali padėti sukurti įtikinamesnę istoriją.
Ataskaitoje taip pat aprašomi atvejai, kai pasitelkiant „Google“ reklamą kenkėjiškos svetainės paieškoje buvo iškeliamos aukščiau už oficialius puslapius.
Ekspertai ragina tikrinti prašymus kitu kanalu
Jeigu prašymas susijęs su pinigais, prisijungimo duomenimis ar jautria informacija, jo tikrumą rekomenduojama patikrinti kitu, iš anksto sutartu kanalu. Pavyzdžiui, vadovui galima perskambinti turimu telefono numeriu, o pasikeitusią tiekėjo sąskaitą patvirtinti su patikimu kontaktiniu asmeniu.
Ekspertų teigimu, darbuotojams turėtų būti taikoma paprasta taisyklė: pastebėjus įtartiną situaciją reikia sustoti, patikrinti ir pranešti. Organizacijos taip pat turi aiškiai nustatyti, kam pranešti apie incidentą ir kas toliau vertins situaciją.
DI padeda ir gynyboje
Dirbtinis intelektas sukčiavimui nėra vienintelis jo panaudojimo būdas kibernetinio saugumo srityje. DI pagrįsti įrankiai gali analizuoti didelius duomenų kiekius, pastebėti neįprastą elgesį ir atrinkti signalus, kuriems reikia specialistų dėmesio.
Vis dėlto automatinis perspėjimas negali pakeisti žmogaus atliekamo galutinio vertinimo. Neįprastas prisijungimas gali reikšti tiek kibernetinę ataką, tiek pasikeitusią darbuotojo darbo tvarką. Be to, automatinis svarbios sistemos blokavimas gali sutrikdyti įmonės veiklą.
Ekspertai pabrėžia, kad saugumo mokymus turi papildyti praktinės pratybos, aiškus pranešimo kanalas ir aplinka, kurioje darbuotojai nėra baudžiami už tai, kad laiku informavo apie padarytą klaidą. Technologijos gali padėti greičiau aptikti grėsmę, tačiau saugumas priklauso ir nuo to, kaip greitai bei atsakingai į ją reaguoja žmonės.
Šaltinis: elta.lt
