2013 metų vasarį sustabdžius Ūkio banko veiklą, dalis jo klientų laikinai negalėjo naudotis sąskaitose esančiomis lėšomis. Tarp jų buvo ir pensininkų. Šiaulių bankas tokiems klientams pasiūlė iki 300 litų siekiantį pensijos avansą.
Šis sprendimas buvo laikinas. Netrukus prasidėjo gerokai platesnis Ūkio banko klientų lėšų perėmimas, o dalis banko turto ir įsipareigojimų buvo perduota Šiaulių bankui.
Pensininkams siūlė iki 300 litų
Šiaulių bankas paskelbė, kad pensijų gavėjams gali suteikti iki 300 litų avansą. Jis buvo skiriamas iki kitos pensijos gavimo dienos.
Paslauga buvo skirta žmonėms, kurie iki Ūkio banko problemų pensijas gaudavo į šiame banke turėtas sąskaitas. Norint pasinaudoti pasiūlymu reikėjo pasirinkti pensijos mokėjimą per Šiaulių banką.
Pensijos avansas buvo suteikiamas Šiaulių banko mokėjimo kortelės sąskaitoje. Kortelė buvo išduodama nemokamai, jai nebuvo taikomas aptarnavimo mokestis.
Kas tuo metu nutiko Ūkio bankui
Problemos prasidėjo 2013 metų vasario 12 dieną, kai Lietuvos bankas apribojo Ūkio banko veiklą ir paskyrė laikinąjį administratorių.
Vasario 14 dieną Lietuvos bankas leido pradėti derybas dėl galimo Ūkio banko turto ir įsipareigojimų perdavimo. Vienas susidomėjusių bankų buvo Šiaulių bankas.
Vasario 18 dieną Ūkio bankas buvo pripažintas nemokiu. Lietuvos bankas taip pat nusprendė visam laikui atšaukti jo licenciją.
Svarbiausi 2013 metų įvykiai
- Vasario 12 dieną apribota Ūkio banko veikla.
- Vasario 14 dieną leista pradėti derybas dėl turto ir įsipareigojimų perdavimo.
- Vasario 18 dieną Ūkio bankas pripažintas nemokiu ir nuspręsta atšaukti jo licenciją.
- Vasario 23 dieną pasirašyta sutartis dėl dalies turto ir įsipareigojimų perdavimo Šiaulių bankui.
- Kovo 3 dieną pasirašytas turto, teisių, sandorių ir įsipareigojimų perdavimo aktas.
- Balandį Lietuvos bankas nusprendė kreiptis į teismą dėl Ūkio banko bankroto bylos.
Šiaulių bankui perduota 2,7 mlrd. litų apdraustų indėlių
Vasario 23 dieną Ūkio banko laikinasis administratorius, Šiaulių bankas ir valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“ pasirašė trišalę sutartį.
Pagal ją Šiaulių bankui buvo perduodami Ūkio banko įsipareigojimai klientams, neviršiję indėlių draudimo apsaugos. Lietuvos banko duomenimis, perduodamų įsipareigojimų suma siekė apie 2,7 mlrd. litų.
Vėlesnėje Lietuvos banko finansinio stabilumo apžvalgoje nurodyta, kad buvo perkelta 2,7 mlrd. litų apdraustų indėlių. Kartu perduota apie 1,9 mlrd. litų vadinamojo gero turto.
Ūkio banko klientų lėšų perėmimas leido daugumai žmonių ir įmonių vėl naudotis bankinėmis paslaugomis. Lietuvos bankas tuo metu skelbė, kad beveik visi indėlininkai nepraras nei indėlių, nei už juos apskaičiuotų palūkanų.
Ką šis atvejis reiškia banko klientui šiandien
2013 metų istorija aktuali ir dabar, nes parodo skirtumą tarp banko veiklos sustabdymo ir klientų pinigų praradimo. Vien tai, kad kredito įstaiga susiduria su problemomis, savaime nereiškia, kad visi joje laikomi indėliai prarandami.
Lietuvoje bankuose ir kredito unijose laikomiems reikalavimus atitinkantiems indėliams taikoma indėlių draudimo sistema. Konkreti apsauga priklauso nuo tuo metu galiojančių teisės aktų ir indėlio pobūdžio.
Ūkio banko atveju buvo pasirinktas ir kitas mechanizmas. Užuot tiesiog išmokėjus draudimo išmokas visiems apdraustiems indėlininkams, didelė dalis įsipareigojimų kartu su turtu buvo perduota kitam bankui.
Pensijų avansai buvo tik pirmųjų krizės dienų sprendimas. Vėliau Ūkio banko klientų lėšų perėmimas tapo gerokai didesnės operacijos dalimi, o pats Ūkio bankas bankinės veiklos nebeatnaujino.
