Kol kas energetinių kainų šuolis Lietuvos gyventojų piniginėse jaučiamas ne visa apimtimi, tačiau didžiausias spaudimas gali prasidėti atėjus žiemai. „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas įspėja, kad šaltesni orai reikštų didesnes išlaidas šildymui, elektrai, gamtinėms dujoms ir degalams.
Pasak ekonomisto, Lietuvos energetikos rinkai įtaką daro visa Europa, kurioje šį sezoną susikaupė kelios rizikos. Tarp jų – dyzelino trūkumas, nepakankamai užpildytos gamtinių dujų saugyklos, uždarytas Hormūzo sąsiauris ir tebesitęsiantis Rusijos bei Ukrainos energetikos konfliktas.
Infliacija gali tapti dviženklė
Energijos kainų augimas jau prisidėjo prie to, kad metinė infliacija Lietuvoje pasiekė 6,7 procento. Maurico vertinimu, žiemos pabaigoje infliacija gali perkopti ir dviženklę ribą, nes brangesnė energija didina ne tik gyventojų išlaidas, bet ir verslo sąnaudas.
Gamintojų kainų indeksas rugsėjį išaugo iki 19 procentų. Tai rodo, kad prekių gamintojai ir paslaugų teikėjai jau susiduria su dideliu kaštų spaudimu, kurio dalis gali būti perkelta galutiniams vartotojams.
Rinkos dalyviai šiuo metu nebesitiki, kad energetikos kainos greitai grįš į ankstesnį lygį. Naftos ateities sandoriai rodo, kad visą žiemą naftos kaina gali išlikti didesnė nei 100 JAV dolerių už barelį. Praėjusią žiemą ji siekė apie 65 JAV dolerius.
Šildymas gali brangti mažiausiai ketvirtadaliu
Prognozuojama, kad gamtinių dujų kaina Nyderlandų TTF rinkoje gali siekti apie 85 eurus už megavatvalandę, palyginti su 31 euru praėjusią žiemą. Vokietijos elektros rinkoje kaina gali padidėti nuo maždaug 100 iki 200 eurų už megavatvalandę.
Brangsta ir biokuras, todėl Lietuvoje šildymo sąskaitos gali būti bent 25 procentais didesnės. Galutinį rezultatą, kaip teigiama komentare, reikšmingai lems orai: šaltesnė žiema padidintų energijos paklausą, o kartu ir kainų spaudimą.
Šiltesnis ir vėjuotesnis sezonas reikštų palankesnį scenarijų. Mažesnis energijos vartojimas ir didesnė vėjo elektrinių gamyba galėtų pristabdyti kainų augimą. Vis dėlto dabartinis energetinių kainų šuolis skiriasi nuo pavasarį fiksuoto brangimo, nes rinkos dalyviai nebesitiki tokio greito situacijos pagerėjimo.
Dyzelino kainas gali veikti ne tik nafta
Atskira rizika Europai yra dyzelinas. Žemynas pats nepasigamina viso suvartojamo kiekio, todėl dalį kuro turi importuoti. Ankstesni tiekimo šaltiniai iš Rusijos ir Artimųjų Rytų dabar tapo mažiau prieinami, o žiemą dyzelino paklausa paprastai išauga.
Dėl to degalų kaina gali išlikti aukšta net ir tuo atveju, jei pasaulinė naftos kaina pradėtų mažėti. Dyzelino kainą lems ne tik naftos barelio vertė, bet ir konkretaus produkto pasiūla rinkoje.
Lietuvos vairuotojams tai ypač aktualu, nes dyzelinas šalyje yra plačiai naudojamas. Be didmeninės kuro kainos, galutinę sumą degalinėse lemia ir mokesčiai, todėl palankesni pokyčiai pasaulinėje naftos rinkoje nebūtinai iš karto atsispindėtų Lietuvos degalų kainose.
Šilta žiema Europai būtų reikšminga ekonominė pagalba, nes sumažintų energijos paklausą ir spaudimą kainoms. Tačiau šaltesni orai galėtų dar labiau paaštrinti energetikos krizę, todėl artėjantį sezoną orų prognozės gali būti ne mažiau svarbios nei energetikos rinkų rodikliai.
Šaltinis: elta.lt
