Laikinas greičio ribojimas šalies keliuose galėtų padėti sumažinti dyzelino paklausą ir pasiruošti galimam degalų tiekimo sutrikimui. Tokią priemonę komentare siūlo Vilniaus universiteto ekonomistas doc. Algirdas Bartkus.
Jo vertinimu, dėl karo veiksmų ir sutrikusio tiekimo Europai gali pritrūkti dyzelino. Tokiu atveju rinkos kainos ne tik didėtų, bet ir galėtų šoktelėti itin sparčiai, nes net kelių procentų fizinis pasiūlos sumažėjimas naftos produktų rinkoje turi didelę įtaką.
Europa priklauso nuo importuojamo dyzelino
Komentaro autorius atkreipia dėmesį, kad Europos Sąjungoje beveik visas sunkusis transportas ir maždaug 40 proc. lengvųjų automobilių yra varomi dyzelinu. Tuo pačiu metu Europoje techniškai sudėtinga pagaminti tiek dyzelino, kiek jo reikia, nepagaminant perteklinio kitų naftos produktų kiekio.
Dėl šios priežasties Europa ilgą laiką trūkstamą dyzeliną importavo iš kitų regionų. Tačiau geopolitiniai konfliktai ir išpuoliai prieš energetikos infrastruktūrą šią tiekimo sistemą daro pažeidžiamą.
Pasak A. Bartkaus, 2026 metų pirmąjį pusmetį Saudo Arabijos dyzelinas sudarė apie 34 proc. į Europos Sąjungą importuoto dyzelino, o kitų Persijos įlankos valstybių dalis siekė apie 5 procentus. Tuo metu JAV dalis, kuri 2025 metais sudarė 17 proc., per pirmus šešis 2026-ųjų mėnesius išaugo iki 24 procentų.
Galimas JAV sprendimas dar labiau padidintų riziką
Ekonomistas svarsto, kad padėtis Europoje dar labiau komplikuotųsi, jei JAV įvestų laikiną dyzelino eksporto ribojimą. Jo teigimu, dėl to ES galėtų susidurti su fiziniu degalų trūkumu, ypač tuo metu, kai tiekimas iš kitų svarbių regionų jau būtų sutrikęs.
A. Bartkus pabrėžia, kad valstybės turimi naftos produktų rezervai nėra neriboti. Pradėjus juos naudoti, mažėtų saugumo buferis, o rinkoje galėtų didėti ne tik trūkumo, bet ir kainų spaudimas.
Kita problema – vartotojų elgesys. Žinia apie galimą degalų stygių galėtų paskatinti vairuotojus skubėti į degalines, pildyti bakus ir kaupti atsargas. Tokia panika dar labiau padidintų paklausą, sukeltų eiles ir galėtų paspartinti degalų trūkumo epizodus.
Siūloma mažinti greitį autostradose
Siekiant išvengti tokio scenarijaus, autorius siūlo laikinai mažinti maksimalų greitį autostradose. Daugelyje dyzelinių automobilių greičio sumažinimas nuo 130 iki 90 kilometrų per valandą, jo vertinimu, galėtų sumažinti degalų sąnaudas maždaug 25 procentais.
Taip būtų taupomas kuras, mažėtų dyzelino paklausa ir būtų galima greičiau papildyti rezervus. Sunkiasvoris transportas dėl tokio sprendimo iš esmės nesikeistų, nes sunkvežimiai įprastai važiuoja maždaug 80-90 kilometrų per valandą greičiu.
Laikinas greičio ribojimas, pasak A. Bartkaus, galėtų būti taikomas kaip prevencinė priemonė dar iki realaus deficito pradžios. Tokiu atveju vairuotojai sunaudotų mažiau degalų, o valstybė turėtų daugiau laiko pasiruošti galimiems tiekimo sutrikimams.
Ekonomistas teigia, kad mažesnis greitis padėtų ne tik taupyti degalus, bet ir sumažintų perteklinę paklausą bei panikos riziką. Be to, vairuotojai galėtų išleisti mažiau pinigų degalams.
„Laikinas greičio ribojimas“ komentare pristatomas kaip pasirinkimas tarp mažesnio judėjimo greičio dabar ir galimo priverstinio transporto ribojimo vėliau, jei degalų tiekimo sutrikimai taptų kritiniai.
Šaltinis: sc.bns.lt
