Lietuviai, norėdami geriau kontroliuoti savo pinigus, dažniausiai pradeda nuo išlaidų mažinimo. Tačiau naujas tyrimas parodė, kad didesnė finansinė ramybė būdinga ne labiausiai save ribojantiems žmonėms. Geriau savo finansinę padėtį vertino papildomų pajamų radę, investuojantys ar papildomą draudimo apsaugą turintys gyventojai.
„Lietuvos draudimo“ inicijuotame tyrime 38 proc. apklaustųjų nurodė per pastaruosius metus atsisakę spontaniškų pirkinių. 37 proc. kaupė santaupas, beveik trečdalis ribojo laisvalaikio išlaidas, o 26 proc. mažino kitas išlaidas.
Tačiau vien išlaidų karpymas su didesniu užtikrintumo jausmu siejosi silpniausiai.
Papildomai uždirbantys savo padėtį vertino geriau
Tarp žmonių, atsisakiusių spontaniškų pirkinių ar sumažinusių laisvalaikio išlaidas, finansų nuspėjamumo įvertis siekė apie 59 balus iš 100.
Papildomų pajamų šaltinių radusių gyventojų įvertis buvo gerokai aukštesnis – 69 balai.
Nedaug nuo jų atsiliko investuojantys žmonės, kurių rezultatas siekė 68 balus. Savanorišką draudimo apsaugą turinčių gyventojų įvertis buvo 66 balai.
Tai nereiškia, kad taupyti neverta. Tyrimas parodo kitą dalyką: žmonės, kurie ne tik mažina išlaidas, bet ir ieško būdų sustiprinti savo finansinę padėtį, jaučiasi dėl jos užtikrinčiau.
„Lietuvos draudimo“ strategijos, klientų ir marketingo departamento direktorė Aurelija Kazlauskienė aiškina, kad išlaidų mažinimas dažnai pasirenkamas dėl labai paprastos priežasties – rezultatą galima pamatyti iš karto.
Atsisakyti nebūtino pirkinio paprasčiau nei pradėti investuoti ar ieškoti papildomo uždarbio. Pastariesiems sprendimams reikia daugiau laiko, pastangų, o investuojant tenka įvertinti ir riziką.
Blogiausiai jautėsi nieko nekeitę
Tyrimas išskyrė dar vieną gyventojų grupę. 11 proc. apklaustųjų per pastaruosius metus nesiėmė nė vieno veiksmo, kuris padėtų sustiprinti jų finansinę padėtį.
Būtent šie žmonės savo finansų nuspėjamumą vertino prasčiausiai.
Pasak A. Kazlauskienės, to nereikėtų automatiškai laikyti neatsakingu elgesiu. Žmogui gali trūkti žinių, konkretaus plano arba įsitikinimo, kad net nedideli pokyčiai gali duoti rezultatą.
Todėl finansinė ramybė nebūtinai prasideda nuo didelės investicijų sumos ar smarkiai išaugusių pajamų. Pirmas žingsnis gali būti kur kas paprastesnis – suprasti, kiek pinigų kiekvieną mėnesį gauname ir išleidžiame.
Trys klausimai, kuriuos verta sau užduoti
Norint geriau suprasti savo finansinę padėtį, tyrimą pristačiusi ekspertė siūlo pradėti nuo trijų praktiškų klausimų:
- Ar žinau, kiek pinigų man iš tikrųjų reikia vienam mėnesiui?
- Ar turiu santaupų, jei mano pajamos netikėtai sumažėtų?
- Kokio dydžio netikėtos išlaidos jau viršytų mano turimas santaupas?
Atsakymai padeda aiškiau pamatyti, kur yra silpniausia asmeninių finansų vieta. Vienam žmogui pirmiausia gali reikėti sukaupti rezervą, kitam – peržiūrėti išlaidas, o dar kitam ieškoti papildomų pajamų.
Plačiau apie tyrimą ir jo rezultatus skelbiama „Lietuvos draudimo“ gyvenimo nuspėjamumo rodiklio puslapyje.
Apklausoje dalyvavo 1001 žmogus
Tyrimo rezultatai paremti 1001 respondento apklausa. Žmonių buvo klausiama, kaip jie vertina artimiausių 12 mėnesių nuspėjamumą penkiose srityse: finansų, sveikatos, kasdienybės, karjeros ir sociopolitinės aplinkos.
Taip pat vertinta, kiek patys gyventojai jaučiasi galintys daryti įtaką šioms gyvenimo sritims ir kokių veiksmų dėl to ėmėsi.
Bendras gyvenimo nuspėjamumo rodiklis Lietuvoje siekė 54 balus iš 100. Finansų dalyje tyrimas atskleidė gana aiškų skirtumą: vien išlaidų mažinimas siejosi su mažesniu užtikrintumo jausmu nei papildomų pajamų paieška ar investavimas.
Tad tyrimo rezultatai nepaneigia taupymo naudos. Jie parodo, kad finansinė ramybė gali būti susijusi ne tik su tuo, kiek žmogus sugeba neišleisti, bet ir su tuo, ar jis turi santaupų, papildomų pajamų ir kitų būdų pasiruošti netikėtoms išlaidoms.
