II pakopos pensijų lėšos daliai Lietuvos gyventojų tapo galimybe sumažinti turimus finansinius įsipareigojimus. Bendrovės „Legal Balance“ duomenimis, antrąjį ketvirtį mokėjimų skaičius jos valdomame įsipareigojimų portfelyje augo 16,3 proc., o vidutinė mokėjimo suma padidėjo 71 proc., palyginti su pirmuoju ketvirčiu.
Tai rodo, kad gyventojai skolas ne tik dengė dažniau, bet ir mokėjo didesnes sumas. Bendrovės vertinimu, prie tokios tendencijos prisidėjo II pensijų pakopos reforma, leidusi daliai žmonių panaudoti atsiimtas lėšas finansiniams įsipareigojimams mažinti.
Pradelstų kreditų skaičius sumažėjo
Panašią kryptį rodo ir Lietuvos banko vartojimo kredito rinkos statistika. Per pastaruosius metus vartojimo kreditų skaičius sumažėjo 5,9 proc., o pradelstų kreditų skaičius krito 16,7 proc.
Labiausiai mažėjo naujų vėlavimų. Pradelstų 30-90 dienų kreditų buvo 6 410. Per ketvirtį jų skaičius sumažėjo 19,5 proc., o per metus – 18,8 proc. Tai reiškia, kad naujų mokėjimo sunkumų gyventojams kilo mažiau.
Rečiau buvo nutraukiamos ir sutartys dėl nemokumo. Tokių sutarčių užfiksuota 2 339, nors prieš metus jų buvo 3 334. Per metus šis skaičius sumažėjo 29,8 proc. Lietuvos bankas nurodo, kad tai yra mažiausias rodiklis nuo 2013 metų, kai pradėta rinkti tokia statistika.
Apie geresnę mokėjimų drausmę taip pat byloja sumažėjęs kreditų, kurių grąžinimo terminas pratęstas už mokestį, likutis. Per metus jis sumažėjo 18,5 proc.
Ilgalaikių skolų našta vis dar didėja
Nors bendra vartojimo kreditų situacija gerėja, Lietuvos banko duomenyse išlieka neraminantis signalas. Ilgiau nei 90 dienų negrąžinamų skolų suma nuo 2024 metų vidurio didėjo kiekvieną ketvirtį.
Dabar tokios skolos siekia 79,2 mln. eurų, o prieš metus jų suma sudarė 68,2 mln. eurų. Kadangi ilgiau pradelstų kreditų skaičius mažėja, vidutinė vienos tokios skolos suma išaugo nuo maždaug 2 760 iki 3 815 eurų. Tai reiškia apie 38 proc. augimą.
Didžiausias ilgalaikių skolų augimas fiksuojamas tarpusavio skolinimo platformose. Jose ilgiau nei 90 dienų pradelstų skolų suma per metus padidėjo 32 proc. ir pasiekė 57,2 mln. eurų.
- Platformose užfiksuoti 9 908 ilgiau nei 90 dienų pradelsti kreditai
- Per metus jų skaičius padidėjo 8,8 proc.
- Dėl nemokumo nutrauktų sutarčių skaičius išaugo nuo 390 iki 461
Ekspertai mato nevienodą tendenciją
„Legal Balance“ vadovo Mariaus Šlepečio teigimu, bendrovės duomenys ir Lietuvos banko statistika rodo, kad gyventojai finansinius įsipareigojimus vykdė drausmingiau. Jo vertinimu, prie to galėjo prisidėti ir žmonių sprendimas pensijų kaupimo lėšas skirti turimoms skoloms padengti.
Vis dėlto gilesnių finansinių sunkumų patirianti gyventojų dalis susiduria su didesne našta. Ypač tai matyti tarpusavio skolinimo platformose, kur ilgalaikių įsiskolinimų suma ir nemokumo atvejų skaičius toliau auga.
Šaltinis: elta.lt
