Antra būsto paskola Lietuvoje tampa aktuali maždaug kas devintam klientui. SEB duomenimis, 11 proc. pirmą būstą įsigijusių žmonių vėliau į banką kreipiasi dėl naujo finansavimo. Pirmoji būsto paskola vidutiniškai paimama sulaukus 35 metų, o antroji – apie 40-uosius.
Dažniausiai būstas keičiamas ne dėl investicinių tikslų, o pasikeitus šeimos poreikiams. Augant šeimai, didėjant pajamoms ar keičiantis darbo aplinkybėms, dalis žmonių ieško erdvesnio namo, didesnio buto ar patogesnės gyvenamosios vietos.
Antro būsto dažniau ieškoma kartu su bendraskoliu
Baltijos šalyse dėl antros būsto paskolos vidutiniškai kreipiasi 14 proc. klientų. Didžiausia tokių gyventojų dalis yra Estijoje, kur siekia 19 proc., Latvijoje – 12 proc., o Lietuvoje – 11 proc.
SEB Privačių klientų finansavimo departamento vadovo Simono Norbuto teigimu, antrą būstą dažniau finansuoja bendraskoliai. Tokie klientai taip pat dažniau renkasi namą, o ne butą. Tai leidžia daryti prielaidą, kad antras būsto įsigijimas dažniau susijęs su noru pagerinti gyvenimo sąlygas, o ne įsigyti papildomą nekilnojamąjį turtą investicijai.
Pirmasis būstas neretai tampa tik vienu iš gyvenimo etapų. Jaunesni žmonės gali rinktis mažesnį ar paprastesnį būstą, kad anksčiau patektų į nekilnojamojo turto rinką. Vėliau, augant šeimai ir keičiantis finansinėms galimybėms, atsiranda didesnio ploto, papildomų kambarių, kiemo, privatumo ar patogesnio susisiekimo poreikis.
Būsto keitimas reikalauja daugiau nei naujos paskolos
Sprendimas keisti būstą gali būti sudėtingesnis už pirmąjį pirkimą. Šeimai tenka suderinti esamo būsto pardavimą, naujo turto įsigijimą, galimą remontą ar įrengimą ir persikraustymą.
Jeigu senasis būstas dar neparduotas, tam tikrą laiką gali tekti rūpintis abiejų būstų išlaidomis. Todėl vertinant galimybes svarbu skaičiuoti ne tik naujo turto kainą ar banko įmoką, bet ir visas su perėjimu susijusias išlaidas.
- esamo būsto rinkos vertę ir tikėtiną pardavimo laiką
- po pardavimo liksiančias nuosavas lėšas
- naujo būsto įrengimo, remonto ir persikraustymo kainą
- galimas išlaidas tuo laikotarpiu, kai tenka išlaikyti du būstus
- finansinio rezervo poreikį nenumatytiems atvejams
Banko atstovas atkreipia dėmesį, kad viena dažniausių klaidų – dėmesį sutelkti vien į didžiausią galimą paskolos sumą. Prieš priimant sprendimą reikėtų įvertinti visą šeimos biudžetą, turimus įsipareigojimus, reguliarias išlaidas ir planuojamus pokyčius.
Reikėtų vertinti visą gyvenimo naujame būste kainą
Antros būsto paskolos klientai paprastai turi daugiau finansinės patirties. Jie dažniau atsižvelgia ne tik į palūkanas ar mėnesio įmoką, bet ir į bendras būsto išlaikymo sąnaudas bei tai, kiek pinigų liks šeimos poreikiams ir rezervui.
Ypač svarbu tai, kad keičiant butą į namą pasikeičia ne tik paskolos dydis. Didesnis plotas, individualus šildymas, kiemo ir pastato priežiūra, taip pat ilgesnis kelias iki darbo ar ugdymo įstaigų gali reikšti gerokai kitokią kasdienių išlaidų struktūrą.
Todėl antra būsto paskola turėtų būti vertinama kaip viso šeimos finansinio plano dalis. Reguliarus kaupimas, atsargus naujų įsipareigojimų vertinimas ir pakankamas rezervas gali suteikti daugiau lankstumo sprendžiant, kada parduoti turimą būstą ir kokį naują būstą šeima gali sau leisti.
Šaltinis: elta.lt
