Klaipėdoje planuojami energetikos infrastruktūros projektai rodo, kad energetikos specialistų poreikis regione artimiausiais metais didės. Tačiau dalis naujoms technologijoms reikalingų kompetencijų darbo rinkoje dar tik formuojasi, todėl aukštosios mokyklos peržiūri inžinerijos studijų turinį.
Vienas svarbiausių projektų – bendrovės „KN Energies“ koordinuojamas „CCS Baltic Consortium“. Jo dalis Klaipėdoje būtų planuojamas CO₂ perkrovos terminalas, kuris taptų jungtimi tarp Baltijos regione surinkto anglies dioksido ir jo ilgalaikio saugojimo po Šiaurės jūros dugnu.
Terminalui reikės skirtingų sričių specialistų
Pagal planuojamą modelį iš Lietuvos ir Latvijos pramonės įmonių surinktas CO₂ per Klaipėdą būtų išgabenamas specializuotais laivais. Tokia infrastruktūra ypač aktuali sunkiajai pramonei, kur dalį emisijų sudėtinga sumažinti kitomis priemonėmis.
Projekto vystymo metu svarbios būtų projektų valdymo, procesų inžinerijos, energetikos, aplinkosaugos, teritorijų planavimo, leidimų gavimo ir tarptautinio reguliavimo žinios. Pradėjus terminalo eksploataciją, daugiau reikėtų procesų inžinierių, automatikos ir valdymo sistemų specialistų, jūrų logistikos ekspertų, operatorių, techninės priežiūros bei saugos darbuotojų ir duomenų analitikų.
„KN Energies“ Naujų energijos šaltinių vadovė Rūta Tumėnienė pabrėžia, kad reikalingos kompetencijos skirsis priklausomai nuo projekto etapo. Jos vertinimu, didžiausias specialistų poreikis bus inžinerijos srityse, taip pat aplinkosaugos, skaitmeninių technologijų ir kibernetinio saugumo srityse.
Universitetai studijas pritaikys naujiems poreikiams
Klaipėdos universiteto Jūros technologijų ir gamtos mokslų fakulteto studijų prodekanas doc. dr. Audrius Senulis teigia, kad dalies naujiems energetikos projektams reikalingų žinių anksčiau darbo rinkoje neprireikdavo taip plačiai. Vis dėlto universitetuose jau dėstomi dalykai, susiję su slėginiais įrenginiais, vamzdynais, terminalų ir technologinių procesų valdymu.
Jo teigimu, šias žinias būtų galima papildyti pasirenkamaisiais studijų dalykais. Atskiros programos kiekvienai naujai technologijai nebūtinai būtų reikalingos, nes projektams prireiks mechanikos, elektros, energetikos, valdymo inžinerijos ir informacinių technologijų specialistų, turinčių platesnį kompetencijų spektrą.
Klaipėdos universiteto Mokslo ir tarptautinių ryšių prodekanė dr. Gintvilė Šimkonienė atkreipia dėmesį, kad keisis ne tik specialistų skaičius, bet ir profesijų turinys. Inžinieriams vis dažniau reikės gebėti analizuoti duomenis, naudoti skaitmenines technologijas, vertinti poveikį aplinkai ir dirbti tarpdisciplininėse komandose.
CO₂ grandinei reikės kompleksinių žinių
CO₂ infrastruktūros projektai apima ne vien atskirą technologiją. Specialistams teks suprasti visą grandinę – nuo anglies dioksido surinkimo pramonės įmonėse iki jo transportavimo ir ilgalaikio geologinio saugojimo.
Šioje srityje taip pat svarbios emisijų apskaitos, poveikio aplinkai vertinimo, klimato politikos ir tarptautinio reguliavimo kompetencijos. Nors Lietuva turi energetikos, pramonės ir jūrų sektorių specialistų bazę, praktinė patirtis CO₂ surinkimo ir saugojimo grandinėje kol kas nėra didelė.
Rengtis reikės dar iki projektų įgyvendinimo
Energetikos infrastruktūros projektai paprastai vystomi ne vienerius metus, todėl universitetams svarbu iš anksto vertinti, kokių žinių ir gebėjimų reikės verslui. Energetikos specialistų poreikis gali augti ne tik energetikos įmonėse, bet ir inžinerijos, technologijų, logistikos bei susijusių paslaugų sektoriuose.
Universiteto atstovų vertinimu, būsimiems specialistams būtinas tvirtas fundamentinių ir inžinerinių žinių pagrindas, skaitmeniniai gebėjimai, projektinio darbo patirtis ir pasirengimas bendradarbiauti su verslu. Nauja infrastruktūra taip pat gali paskatinti glaudesnį įmonių, aukštųjų mokyklų ir profesinio rengimo įstaigų bendradarbiavimą.
Tikimasi, kad tokie projektai Klaipėdos regione kurs aukštos kvalifikacijos darbo vietas ir sudarys papildomų galimybių pritraukti talentus.
Šaltinis: elta.lt
