Klaipėdos uosto jungtis gali tapti svarbia Indijos ir Baltijos jūros regiono prekybos bei logistikos grandinės dalimi. Apie tai Indijoje vykstančio darbo vizito metu kalba susisiekimo ministras Juras Taminskas, aptariantis uostų bendradarbiavimą, žaliąją laivybą ir transporto infrastruktūros atsparumą.
Spalio 8 dieną Naujajame Delyje J. Taminskas susitiko su Indijos uostų, laivybos ir vandens kelių ministru Shantanu Thakuru. Susitikime aptartos glaudesnių ryšių tarp Indijos uostų ir Baltijos regiono galimybės, taip pat uostų skaitmenizavimo ir kibernetinio saugumo klausimai.
Klaipėdos uostas stiprina pozicijas
Lietuvos susisiekimo ministerija Indiją vertina kaip vis svarbesnę partnerę. Pasak J. Taminsko, jūrų transportui tenka daugiau kaip 80 proc. pasaulio prekybos, todėl patikimi ir atsparūs laivybos maršrutai yra reikšmingi tiek ekonomikai, tiek tiekimo grandinių saugumui.
Ministras pabrėžia, kad Klaipėdos uostas yra Baltijos šalių konteinerių perkrovimo lyderis. Per jį eina pagrindinės laivybos linijos į įvairius Europos ir kitų žemynų uostus, todėl Lietuvos uostas galėtų atlikti svarbų vaidmenį jungiant Indijos ir Baltijos regionų rinkas.
Klaipėdos uosto veiklos rodikliai pastaraisiais metais taip pat augo. 2025 metais uoste perkrauta 39 mln. tonų krovinių, o konteinerių srautas pasiekė rekordinį 1,31 mln. TEU.
Augantys prekybos srautai su Indija
2025 metais per Klaipėdos uostą gabentų krovinių, kurių paskirties arba kilmės kryptis buvo Indija, srautas siekė 117 tūkst. tonų. Didžiąją jo dalį sudarė augaliniai riebalai ir aliejai, trąšos bei žemės ūkio produktai.
2026 metų pirmąjį pusmetį vien augalinių riebalų per uostą pakrauta 145 tūkst. tonų. Palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, šių krovinių apimtys padidėjo 172 procentais.
Dėmesys atsparioms transporto jungtims
J. Taminskas Indijoje taip pat dalyvauja tarptautiniame jūrų ir vandenynų politikos forume „Sagarmanthan: The Great Oceans Dialogue 2026“. Diskusijoje apie pasaulinės prekybos arterijų apsaugą ministras akcentuoja būtinybę kurti ne vieno maršruto, o tarpusavyje papildančių transporto jungčių tinklą.
Jo teigimu, jūrų, geležinkelių ir sausumos transportas turi veikti kaip viena sistema. Tokia infrastruktūra turėtų būti pritaikyta ne tik prekybai, bet ir atsparumui didinti bei, prireikus, kariniam mobilumui užtikrinti.
Šiame kontekste Lietuvai svarbu sujungti Klaipėdos uostą su „Rail Baltica“ tinklu. Kartu šios jungtys vertinamos ne tik kaip Europos transporto koridorių dalis, bet ir kaip platesnių pasaulinių logistikos tinklų elementas.
Lietuvos prioritetai pirmininkaujant ES Tarybai
Transporto jungčių saugumas, konkurencingumas ir atsparumas turėtų būti tarp pagrindinių Lietuvos prioritetų 2027 metų pirmąjį pusmetį, kai šalis pirmininkaus Europos Sąjungos Tarybai.
Forume kartu su susisiekimo ministru dalyvauja ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinis direktorius Algis Latakas. Jis diskusijoje apie žaliuosius uostus pristato sprendimus, kurie leistų derinti augančius prekybos srautus, energetikos poreikius ir klimato kaitos tikslus. Renginyje dalyvaujantys valstybių, verslo, tarptautinių organizacijų ir jūrų sektoriaus atstovai daug dėmesio skiria tiekimo grandinių atsparumui ir tarptautiniam bendradarbiavimui, o Klaipėdos uosto jungtis pristatoma kaip viena iš galimų Indijos ir Europos prekybos maršrutų dalių.
Šaltinis: elta.lt
