Lietuvos valstybės skola artimiausiais metais turėtų didėti, tačiau viešųjų finansų tvarumą lems ne vien skolos suma. Ne mažiau svarbu, kokiomis palūkanų normomis šalis galės skolintis ir kiek lėšų ateityje teks skirti ankstesniems įsipareigojimams aptarnauti.
Prognozuojama, kad 2027 metų pabaigoje šalies valdžios sektoriaus skola sieks apie 46,5 mlrd. eurų, arba 48,2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). 2029 metais skolos ir BVP santykis gali išaugti iki 54,3 proc.
Beveik pusė skolinimosi bus skirta ankstesnei skolai
Pagal 2027-2029 metų Vyriausybės skolinimosi programą, 2027 metais Lietuva planuoja pasiskolinti apie 10,50 mlrd. eurų, 2028 metais – 10,20 mlrd. eurų, o 2029 metais – 11,19 mlrd. eurų. Per trejus metus bendra numatoma skolinimosi suma sudarys beveik 32 mlrd. eurų.
Tuo pačiu laikotarpiu planuojama grąžinti apie 14,25 mlrd. eurų anksčiau prisiimtos skolos. Iš jų 2027 metais numatoma grąžinti 4,21 mlrd. eurų, 2028 metais – 5,21 mlrd. eurų, o 2029 metais – 4,82 mlrd. eurų.
Skolos grąžinimui tektų apie 45 proc. viso planuojamo skolinimosi. Tai reiškia, kad valstybės finansavimo poreikį lemia ne tik naujos išlaidos ar biudžeto deficitas, bet ir anksčiau prisiimtų įsipareigojimų terminai.
Panaši situacija stebima ir kitose valstybėse. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos duomenimis, 2025 metais jos šalių centrinių vyriausybių refinansavimo poreikis siekė apie 13,5 trilijono JAV dolerių ir sudarė beveik 80 proc. viso skolinimosi.
Finansų rinkos gali branginti valstybės skolinimąsi
Skolinimosi sąlygas gali keisti ir investuotojų struktūra. EBPO duomenimis, nagrinėtose obligacijų rinkose centrinių bankų turima valdžios obligacijų dalis sumažėjo nuo maždaug 30 proc. 2021 metais iki 20 proc. 2025 metais. Didesnį vaidmenį įgijo privatūs investuotojai, tarp jų – rizikos draudimo fondai.
Privatūs investuotojai sprendimus labiau sieja su galima grąža, rizika ir kitomis investavimo galimybėmis. Dėl to obligacijų rinkos gali tapti jautresnės ekonominiams ar finansiniams sukrėtimams.
Įtakos gali turėti ir tarptautiniai kapitalo srautai. Europos Centrinis Bankas yra atkreipęs dėmesį, kad didėjantis Japonijos obligacijų pajamingumas gali paskatinti investuotojus daugiau lėšų nukreipti į Japonijos rinką. Tokiu atveju kapitalo pasiūla kitose šalyse, įskaitant euro zonos valstybes, galėtų mažėti, o skolinimosi kaina – didėti.
Todėl Lietuvos valstybės skola gali brangti net ir nepasikeitus šalies fiskalinei padėčiai. Galutinei kainai įtakos turi ne tik šalies sprendimai, bet ir bendra padėtis tarptautinėse finansų rinkose.
2028 metais susidarys didžiausias finansavimo poreikis
Ypač išsiskiria 2028 metai. Tuo metu prognozuojamas 4,6 proc. BVP sieksiantis valdžios sektoriaus deficitas, o skolos grąžinimo poreikis turėtų būti didžiausias per visą 2027-2029 metų laikotarpį – apie 5,21 mlrd. eurų.
Šie du veiksniai sutaps vienu metu: valstybei reikės finansuoti didesnį deficitą ir grąžinti daugiau ankstesnės skolos. Tai gali padidinti priklausomybę nuo tuo metu rinkose vyraujančių skolinimosi sąlygų.
Skirtumą tarp pigesnio ir brangesnio refinansavimo iliustruoja 2027 metų gegužę numatomas 1,1 mlrd. eurų nominaliosios vertės euroobligacijų išpirkimas. Ši emisija buvo išleista su 0,95 proc. metine palūkanų norma. Jei tokia pati suma būtų refinansuojama už 3,5 proc. palūkanas, metinės išlaidos padidėtų maždaug 28 mln. eurų.
Palūkanos gali riboti kitų sričių finansavimą
Didėjančios skolos aptarnavimo išlaidos gali sumažinti biudžeto galimybes finansuoti viešąsias paslaugas, investicijas ir kitus prioritetus. Vengrijoje 2024 metais valdžios sektoriaus palūkanų išlaidos sudarė 4,9 proc. BVP – tiek pat, kiek išlaidos švietimui, ir daugiau nei sveikatos apsaugai.
Jungtinėje Karalystėje 2026-2027 finansiniais metais grynosios skolos palūkanų išlaidos prognozuojamos sieksiančios apie 109 mlrd. svarų sterlingų. Tai būtų maždaug 41 mlrd. svarų daugiau nei numatomos gynybos išlaidos.
Lietuvos valstybės skola savaime nereiškia, kad šalies finansai taps netvarūs. Esminis klausimas – ar valstybė galės vykdyti įsipareigojimus priimtinomis sąlygomis ir kartu išsaugoti pakankamai fiskalinės erdvės ekonominiams sukrėtimams bei naujiems visuomenės poreikiams.
Šaltinis: elta.lt
