Elektros kainos Lietuvoje rugsėjį biržoje išaugo 35 proc. ir pasiekė 108,44 euro už megavatvalandę. Ekspertai prognozuoja, kad spalį kaina gali kilti dar maždaug 26 proc. – iki 137,27 euro už megavatvalandę.
Kainų augimą praėjusį mėnesį lėmė keli veiksniai: sumažėjusi saulės elektrinių gamyba, nepastovus vėjo jėgainių darbas ir ribotesni elektros srautai iš kaimyninių šalių. Artėjant šildymo sezonui taip pat tikimasi didesnio elektros vartojimo.
Mažėjo atsinaujinančios energijos gamyba
Pasibaigus vasarai, Lietuvoje sumažėjo saulėtų valandų skaičius, todėl saulės elektrinės pagamino mažiau energijos. Vėjo energijos šalyje buvo pagaminama nemažai, tačiau dėl besikeičiančių oro sąlygų turbinų darbas nebuvo tolygus.
Dėl nepastovios generacijos skirtingais laikotarpiais biržoje fiksuoti didesni kainų svyravimai. Mažesnė vietinė gamyba reiškė, kad rinkai reikėjo daugiau elektros energijos importo.
Riboti elektros srautai iš Suomijos
Lietuva yra integruota į Šiaurės Europos elektros energijos rinką, todėl kainas šalyje veikia ir padėtis kaimyninėse valstybėse. Rugsėjį Lenkijoje megavatvalandė kainavo 149,93 euro, o tai buvo 40 eurų daugiau nei Lietuvoje.
Kainų augimą regione taip pat skatino elektros jungčių remonto darbai. Dėl „EstLink1“ jungties, jungiančios Estiją ir Suomiją, į regioną pateko mažiau pigesnės suomiškos elektros energijos. Tartu-Valmieros jungties remontas šiuos srautus dar labiau sumažino.
Rugsėjį Latvijoje elektros megavatvalandė kainavo 108,53 euro. Tuo metu Estijoje kaina siekė 74,85 euro, o Suomijoje – 56,98 euro.
Spalį tikimasi dar didesnės kainos
„Enefit“ energijos produktų vadovas Simonas Jasiulis teigia, kad elektros brangimą artimiausiais mėnesiais gali lemti didėjantis vartojimas, šildymo sezono pradžia, mažesnė atsinaujinančių energijos šaltinių gamyba ir tebevykstantys jungčių remonto darbai.
Jo vertinimu, spalį elektros energijos kaina Lietuvoje turėtų siekti apie 137,27 euro už megavatvalandę. Tai būtų maždaug ketvirtadaliu daugiau nei rugsėjį.
Elektros kainos Lietuvoje priklausys ne tik nuo vietinės gamybos, bet ir nuo situacijos bendroje Šiaurės Europos rinkoje. Todėl jungčių prieinamumas bei elektros kainų pokyčiai kaimyninėse valstybėse ir toliau išliks svarbūs veiksniai.
Šaltinis: elta.lt
