Preliminariu Seimo kontrolieriaus vertinimu, biurokratijos kaina verslui Lietuvoje gali siekti nuo 0,4 iki 1,3 mlrd. eurų per metus. Tai sudarytų apie 0,5-1,5 proc. šalies bendrojo vidaus produkto, tačiau pabrėžiama, kad šis skaičiavimas nėra oficialus valstybės institucijos rodiklis.
Šį vertinimą spalio 9 dieną Alytuje vykusioje Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos konferencijoje pristatė Seimo kontrolierius ir smulkiojo bei vidutinio verslo ombudsmenas Aleksandr Radčenko. Jo pranešimas buvo skirtas biurokratinių kliūčių poveikiui verslui ir galimiems sprendimams.
Į skaičiavimą įtraukti ne tik dokumentai
A. Radčenko teigimu, Lietuvoje nėra vieno rodiklio, kuris leistų tiksliai nustatyti, kiek ekonomikai kainuoja biurokratija ir viešojo administravimo neefektyvumas. Vertinant šią naštą, reikėtų atsižvelgti ne tik į įmonėms tenkančias administracines išlaidas ar prisitaikymą prie naujo reguliavimo.
Į bendrą vertinimą taip pat patenka leidimų išdavimo vilkinimas, valstybės institucijų administracinės sąnaudos, dėl klaidų patiriami nuostoliai, korupcija ir prarasta ekonominė veikla. Todėl tikroji biurokratijos kaina verslui, pasak Seimo kontrolieriaus, gali būti didesnė nei rodo oficiali administracinės naštos statistika.
Preliminariai apskaičiuota, kad apie 60 proc. šių kaštų gali tekti privačiajam sektoriui. A. Radčenko nurodė, kad vertinimas atliktas konferencijos reikmėms, remiantis tarptautinių ir kitų valstybių, tarp jų Nyderlandų, tyrimų modeliais bei duomenimis.
Kokie sprendimai galėtų sumažinti naštą?
Seimo kontrolieriaus nuomone, mažinant biurokratiją svarbu orientuotis ne vien į valstybės tarnautojų skaičių. Daug svarbiau esą vertinti realias verslo patiriamas sąnaudas ir laiką, kurio įmonėms prireikia rezultatui iš valstybės institucijų gauti.
Tarp galimų priemonių išskirti:
- smulkiojo ir vidutinio verslo testo taikymą
- principo „one in – one out“ taikymą, kai įvedus naują reikalavimą atsisakoma kito
- vieno langelio principo stiprinimą
- administravimo našumo vertinimą pagal verslui reikalingą rezultatą, o ne apdorotų dokumentų skaičių
A. Radčenko taip pat pabrėžė, kad sprendimų kokybei svarbu kuo anksčiau išgirsti verslo atstovus. Praktinių problemų nustatymas dar prieš priimant naujus reikalavimus, jo vertinimu, leistų išvengti perteklinės naštos ir kurti aiškesnę administravimo sistemą.
Ombudsmenas nagrinėja verslo skundus
Konferencijoje pristatytos ir smulkiojo bei vidutinio verslo ombudsmeno funkcijos. Seimo kontrolierius nagrinėja SVV skundus dėl biurokratizmo, pareigūnų piktnaudžiavimo, netinkamo viešojo administravimo ir viešųjų paslaugų teikimo pažeidimų.
Ombudsmeno užduotis, pasak A. Radčenko, neapsiriboja individualių skundų nagrinėjimu. Bendradarbiaujant su verslu taip pat siekiama teikti siūlymus dėl teisės aktų ir administracinės praktikos keitimo, kad pasikartojančios problemos būtų sprendžiamos sistemiškai.
Konferencijoje daug dėmesio skirta ir Alytaus regiono ekonomikos perspektyvoms. Dalyviai aptarė žaliosios ekonomikos plėtrą, investicijas, vandens turizmą ir laivybą, aviacijos galimybes bei inovacijų pritaikymą regione.
Šaltinis: elta.lt
