Regionų verslo augimas vis dažniau siejamas ne tik su naujų įmonių steigimu, bet ir su jau veikiančių bendrovių gebėjimu kurti aukštesnės vertės produktus bei paslaugas. Inovacijų agentūros analizė atskleidė 44 susiformavusias ir 39 besiformuojančias tokios veiklos nišas skirtingose Lietuvos apskrityse.
Tyrime išskirtos perspektyvios kryptys apima inžinerines paslaugas, elektros įrangos, mašinų, transporto priemonių ir kitos įrangos gamybą. Analizės rengėjai pabrėžia, kad nemažai galimybių slypi jau veikiančiose regionų įmonėse, kurioms reikalingas technologinis atsinaujinimas, finansavimas ir pagalba siekiant naujų rinkų.
Regionai antrus metus aplenkė sostinę
Per praėjusius metus Lietuvoje įsteigta 14 939 įmonės – daugiausia per pastaruosius penkerius metus. Vidurio ir vakarų Lietuvos regione įregistruotos 7 739 įmonės, o Sostinės regione – 7 200.
Tai jau antri metai iš eilės, kai regionuose įsteigiama daugiau naujų įmonių nei sostinės regione. Vis dėlto aukštesnės pridėtinės vertės sektorių kuriama ekonominė nauda šalyje pasiskirsčiusi netolygiai.
Vilniaus apskrityje sukuriama 75,3 proc. visos šalies aukštesnės pridėtinės vertės sektorių pridėtinės vertės. Čia taip pat dirba 63,9 proc. šių sektorių darbuotojų. Tuo metu Alytaus, Marijampolės, Telšių, Utenos ir Tauragės apskrityse kartu dirba 4,1 proc. šalies aukštesnės pridėtinės vertės sektorių darbuotojų.
Perspektyviausios veiklos skirtingose apskrityse
Analizė parodė, kad architektūros ir inžinerijos veikla išskiriama net devyniose apskrityse. Mašinų ir įrangos gamyba kaip aukštesnės pridėtinės vertės niša nustatyta aštuoniose apskrityse.
- Panevėžio apskrityje didžiausias dėmesys krypsta į transporto priemonių ir elektros įrangos gamybą
- Šiaulių apskrityje viena svarbiausių stiprybių yra elektros įrangos gamyba
- Klaipėdos regione augimo galimybių matoma jūrinėje pramonėje ir transporto įrangos gamyboje
- Alytaus apskrityje išskiriamos elektros įrangos gamybos, mašinų gamybos ir inžinerinių paslaugų kryptys
- Marijampolės apskrityje perspektyviomis laikomos transporto priemonių, mašinų ir įrangos gamybos veiklos
Šiaulių apskrityje aukštesnės pridėtinės vertės sektoriai jau sukuria 27,6 proc. visos apskrities pridėtinės vertės. Klaipėdos regione tolesnė plėtra siejama su aukštesnės vertės laivų projektavimu, specializuotais sprendimais ir technologijų atnaujinimu.
Augimui būtinos investicijos ir specialistai
Inovacijų agentūros vertinimu, regionų verslo augimas priklausys nuo gebėjimo spręsti kvalifikuotų darbuotojų trūkumo problemą, diegti naujas technologijas ir kurti nuosavus produktus. Ne mažiau svarbios bus galimybės pritraukti finansavimą bei įsitvirtinti užsienio rinkose.
Ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas teigia, kad regionų konkurencingumą gali sustiprinti augantis verslumas, naujos investicijos ir kryptingas jau veikiančių įmonių potencialo panaudojimas. Verslui skirtai infrastruktūrai stiprinti Lietuvoje veikia 19 „Spiečiaus“ aktyvaus verslo erdvių, kuriose teikiamos ekspertinės konsultacijos ir pagalba plėtrai.
Inovacijų agentūros Verslo produktyvumo departamento vadovo Justino Didikos teigimu, skirtingoms apskritims neturėtų būti taikomos vienodos priemonės. Vienur svarbiausia padėti įmonėms investuoti į technologijas ir didinti darbo našumą, kitur – stiprinti specialistų rengimą, verslo ir mokslo bendradarbiavimą ar pasirengimą investicijoms.
Galimybių matoma ir bendradarbiaujant regionams
Analizėje pabrėžiama, kad glaudesnis apskričių įmonių bendradarbiavimas galėtų sustiprinti tiekimo grandines ir padėti dalytis technologinėmis kompetencijomis. Pavyzdžiui, Kauno ir Marijampolės apskrityse transporto priemonių gamyba priskiriama prie stipriausių veiklų, o Alytaus apskrityje matomas elektros įrangos ir mašinų gamybos potencialas.
Tokie ryšiai galėtų sudaryti sąlygas kurti aukštesnės vertės produktus, didinti regionų konkurencingumą ir mažinti ekonominius skirtumus tarp Lietuvos apskričių.
Šaltinis: elta.lt
