Dalies ūkininkų aruoduose dar nėra kitų metų grūdų, tačiau būsimo derliaus kainos jau pradedamos fiksuoti. Žemės ūkio ekspertai teigia, kad toks sprendimas gali padėti planuoti pajamas, tačiau viso derliaus pardavimo nereikėtų susieti su vienu pasirinktu momentu.
Ūkininkavimas reikalauja iš anksto įvertinti sėklų, trąšų, augalų apsaugos priemonių, degalų ir laukų apdirbimo išlaidas. Todėl, kaip nurodo agroverslo bendrovė „Linas Agro“, pardavimų strategija turėtų būti sudaroma atsižvelgiant į konkretaus ūkio sąnaudas, investicijas ir prisiimamą riziką.
Vienodas sprendimas tinka ne visiems ūkiams
„Linas Agro“ Grūdinių kultūrų pirkimo vadovas Justas Eimontas pabrėžia, kad tai, kas vienam ūkiui gali būti naudinga, kitam gali turėti priešingą rezultatą. Dėl šios priežasties sprendimai dėl kainų fiksavimo turėtų būti priimami individualiai.
Pirmiausia ūkininkui rekomenduojama apskaičiuoti, kokios minimalios pajamos būtų reikalingos patirtoms ir planuojamoms išlaidoms padengti. Vertinant daugiametę ūkio sąnaudų statistiką bei galimus rinkos svyravimus, galima nustatyti kainos ribą, kuri leistų išlaikyti veiklos stabilumą.
Eksperto teigimu, pasaulinės grūdų rinkos tendencijos gali keistis greitai, todėl sprendimas visą derlių parduoti pagal vienos dienos kainą yra rizikingas. Jo vertinimu, kainų fiksavimą verta išskaidyti į kelis etapus, o ne iš karto sudaryti visą sutartį.
Ūkininkai kainas dažniausiai fiksuoja kelis kartus
„Linas Agro“ užsakymu atliktos Baltijos šalių ūkininkų apklausos duomenimis, Lietuvoje bent kartais derliaus kainas fiksuoja 74 proc. apklaustų ūkininkų. Beveik trečdalis, arba 29 proc., respondentų teigė tai darantys nuolat.
Dažniausiai fiksuojama iki ketvirtadalio arba beveik pusės būsimo derliaus kainos. Tokį pasirinkimą atitinkamai nurodė 24 proc. ir 30 proc. apklaustųjų.
Tyrimas taip pat parodė, kad 30 proc. Lietuvos ūkininkų kainas per sezoną fiksuoja du kartus, o 24 proc. tai daro tris kartus. Toks modelis leidžia paskirstyti riziką, jei rinkos kaina vėliau pakyla arba sumažėja.
Kainas siūloma vertinti dar prieš derliaus nuėmimą
Pasak J. Eimonto, laukti, kol derlius bus nukultas ir supiltas į sandėlius, nebūtinai yra geriausia strategija. Žieminiai kviečiai dažnai dominuoja išankstiniuose pardavimuose, o rapsų augintojai gali susidurti su didesne orų ir derliaus rizika. Dėl to dalis ūkių rapsų auginimo išlaidas sieja su pajamomis iš kitų kultūrų.
Vienas pagrindinių indikatorių, vertinant būsimo derliaus kainos fiksavimą, yra MATIF biržos rodikliai. Pranešime teigiama, kad gruodį kviečių kainos šioje biržoje gerokai viršijo 200 eurų už toną ribą ir tokia tendencija laikėsi ne vieną mėnesį.
Eksperto vertinimu, kainų lygį palaiko įtempta padėtis Juodosios jūros regione, ribojanti grūdų eksportą. Taip pat rinką veikia geopolitinė įtampa ir didelė pasaulinė maisto paklausa.
Vis dėlto J. Eimontas ragina nebandyti tiksliai nuspėti aukščiausio rinkos taško. Jo teigimu, ūkininkai pirmiausia turėtų apskaičiuoti, kokia kaina jiems būtų priimtina, o tuomet dalį būsimo derliaus pardavimo užfiksuoti ir taip sumažinti galimų svyravimų poveikį.
Apklausoje dalyvavo beveik 1000 grūdines kultūras auginančių ūkininkų iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos. Tyrimą „Linas Agro“ užsakymu atliko rinkos tyrimų bendrovė „Norstat“.
Šaltinis: elta.lt
