Darbuotojų trūkumas Lietuvoje iki 2026 metų pabaigos gali lemti 100-150 mln. eurų nesukurto bendrojo vidaus produkto (BVP), o 2027 metais ši suma gali išaugti iki maždaug 550 mln. eurų. Verslo organizacijos pabrėžia, kad darbo migracijos ribojimas savaime nepadidins vietinių darbuotojų pasiūlos profesijose, kuriose žmonių jau dabar stinga.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK), Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) ir Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) pristatytame scenarijuje teigiama, kad neįsileidus reikalingų darbuotojų iki 2026 metų pabaigos valstybė taip pat galėtų netekti apie 20-25 mln. eurų tiesioginių viešųjų įplaukų. 2027 metais šis praradimas, organizacijų vertinimu, siektų apie 90 mln. eurų.
Gamyboje trūkstamas darbuotojas gali sustabdyti visą procesą
Panevėžyje veikiančios bendrovės „Metalistas Group“ valdybos pirmininkas ir direktorius Mantas Gudas teigia, kad vietinis darbuotojas įmonei būtų paprasčiausias pasirinkimas. Vis dėlto kai kurių gamybos sričių specialistų, ypač regionuose, darbo rinkoje nepakanka.
Užsienio darbuotojo įdarbinimas įmonei taip pat nėra pigesnė ar lengvesnė išeitis. Darbdaviams tenka organizuoti papildomą atranką, tvarkyti dokumentus, pasirūpinti kelione, apgyvendinimu, mokymais ir integracija. Be to, pirmaisiais mėnesiais naujo darbuotojo našumas dažnai būna mažesnis.
Verslo atstovų teigimu, neužpildyta viena darbo vieta gali paveikti visą gamybos grandinę: mažėja pagaminamos produkcijos kiekis, įmonė negali priimti naujų užsakymų, o ilgainiui gali sumažėti ir kitų darbuotojų poreikis. Tokia situacija taip pat gali turėti įtakos sprendimams dėl investicijų į naujus gamybos pajėgumus.
Kvota nėra bendras Lietuvoje esančių užsieniečių skaičius
Verslo organizacijos ragina atskirti skirtingus migracijos srautus. Šiuo metu Lietuvoje galiojančius leidimus gyventi turi apie 227 tūkst. užsieniečių, tačiau jie šalyje yra dėl skirtingų priežasčių: darbo, studijų, šeimos, apsaugos ar kitų pagrindų.
Laikinų leidimų gyventi darbo pagrindu turi apie 108 tūkst. užsieniečių, o 2026 metų pradžioje Lietuvoje dirbo maždaug 175 tūkst. užsieniečių. Tuo metu 2026 metų darbo migracijos kvota, siekianti 24 706, reiškia metinę ribą darbuotojams iš trečiųjų šalių, atvykstantiems pagal kvotuojamą darbo migracijos tvarką. Tai nėra bendras Lietuvoje esančių užsieniečių skaičius.
LPK ekonomistės dr. Živilės Simonaitytės-Vasiliauskienės vertinimu, diskutuojant apie migraciją būtina atskirai vertinti žmones ir skirtingus atvykimo pagrindus. Verslo organizacijos taip pat siūlo stiprinti kontrolės mechanizmus, o ne automatiškai mažinti teisėtos darbo migracijos galimybes.
Po kvotos išnaudojimo taikomas atlygio slenkstis
Verslo atstovai nurodo, kad kvotos išnaudojimas darbuotojų poreikio nepanaikina, tačiau jų įdarbinimą gerokai apsunkina. Bendru atveju naujam darbuotojui iš trečiosios šalies taikomas 2 893,68 euro bruto atlyginimo slenkstis.
Lietuvos banko duomenimis, 2024 metais ne Europos Sąjungos darbuotojai vidutiniškai uždirbo apie 77 proc. Lietuvos piliečių atlygio. Pritaikius šį santykį dabartiniam atlygio lygiui, tai sudarytų maždaug 2,0-2,1 tūkst. eurų bruto. Todėl nustatytas beveik 2,9 tūkst. eurų slenkstis daliai gamybos ir kitų profesijų gali būti gerokai didesnis už įprastą rinkos atlyginimą.
Lietuvos bankas taip pat yra vertinęs užsienio darbuotojų reikšmę šalies ekonomikai. Darbingo amžiaus užsienio piliečių skaičiaus ir jų užimtumo pokytis 2019-2024 metais sudarė apie 45 proc. viso Lietuvos realiojo BVP padidėjimo.
Transporto sektoriuje mažėja ne tik vairuotojų darbo vietos
TTLA generalinis sekretorius Povilas Drižas atkreipia dėmesį, kad tarptautinio transporto vairuotojo darbo vieta apima visą Europą, o didžiąją darbo laiko dalį jis praleidžia už Lietuvos ribų. Todėl darbo sutartis su Lietuvos įmone savaime nereiškia, kad darbuotojas nuolat gyvena šalyje.
Jeigu Lietuvos vežėjas neranda vairuotojo, vilkikas nevažiuoja, tačiau krovinį gali pervežti kitos šalies įmonė. Tokiu atveju Lietuvoje lieka nesukurtos pajamos, eksporto vertė ir mokesčiai. Mažėjant šalies įmonių valdomam transporto parkui, gali mažėti ir transporto vadybininkų, ekspeditorių, IT, finansų, teisės, draudimo bei techninio aptarnavimo specialistų darbo vietų poreikis.
Verslo organizacijos siūlo aiškiau atskirti laikiną darbo migraciją nuo ilgalaikės migracijos, užtikrinti darbuotojų statuso ir išvykimo kontrolę bei sukurti kvotos peržiūros mechanizmą. Jų teigimu, kvota turėtų reaguoti į realų darbo rinkos poreikį, o kontrolė neturėtų tapti kliūtimi ekonominei veiklai.
Šaltinis: elta.lt
