Investavimo įprotis Lietuvoje pamažu stiprėja, tačiau iš II pensijų pakopos atsiimtos lėšos kol kas dažniau lieka gyventojų sąskaitose nei nukreipiamos į investicijas. SEB duomenimis, savarankiškam investavimui ir kaupimui pensijai skirta tik nedidelė dalis per pirmuosius pasitraukimo langus atsiimtų pinigų.
Su Tarptautine investuotojų savaite sutampantį laikotarpį komentare įvertino Kristina Ruseckienė, SEB banko taupymo ir investavimo paslaugų vadovė. Jos teigimu, pensijų reformos pokyčiai tapo galimybe stebėti, kaip gyventojai elgiasi su pinigais, kuriuos gali valdyti savarankiškai.
Dauguma pinigų liko gyventojų sąskaitose
Prieš prasidedant pasitraukimui iš II pensijų pakopos apklausos rodė susidomėjimą savarankišku investavimu. Dalis gyventojų planavo atsiimtas lėšas investuoti patys, todėl buvo tikimasi didesnio naujų investuotojų skaičiaus.
Vis dėlto pirmieji duomenys rodo atsargesnį elgesį. Iš per pirmąjį pasitraukimo langą atsiimtų lėšų savarankiškam investavimui ir kaupimui pensijai buvo nukreipta apie 3 procentus. Per antrąjį langą ši dalis priartėjo prie 5 procentų.
Daugiau nei 30 procentų pirmojo lango lėšų ir maždaug pusė antrojo lango lėšų vis dar laikoma gyventojų sąskaitose. Reikšminga šių pinigų dalis padėta į kaupiamuosius indėlius. SEB atstovės vertinimu, toks pasirinkimas savaime nėra nei geras, nei blogas, nes lėšos gali būti skirtos skirtingiems žmonių poreikiams.
Investuojančių klientų skaičius per metus išaugo
Kartu su pensijų reformos pokyčiais matoma ir platesnė investavimo tendencija. Nuo 2025 metų rugsėjo iki 2026 metų rugsėjo investuojančių SEB klientų skaičius padidėjo beveik 26 procentais.
Per tą patį laikotarpį vidutinė investicinio portfelio suma išaugo 5,7 procento – nuo 25 tūkstančių iki 26,5 tūkstančio eurų. Komentare pabrėžiama, kad vienkartinis investicinio produkto įsigijimas dar nereiškia susiformavusio finansinio įpročio.
Investavimo įprotis Lietuvoje labiau atsiskleidžia tuomet, kai žmogus reguliariai skiria dalį pajamų ilgalaikiams tikslams ir laikosi pasirinktos strategijos. Todėl, be paskatinimo pradėti investuoti, svarbu gyventojams padėti suprasti ilgalaikio investavimo principus.
Gyventojų santaupos taip pat didėjo
Gyventojų atsargumą rodo ir santaupų pokyčiai. Per metus vidutinė kaupiamuosiuose indėliuose laikoma suma išaugo nuo 10,4 tūkstančio iki 11,9 tūkstančio eurų – 14 procentų. Tiek pat padidėjo ir vidutinė suma einamosiose sąskaitose.
Likvidžios santaupos išlieka svarbia finansinio saugumo dalimi, tačiau pinigams, kurių artimiausiu metu neprireiks, galima numatyti ir ilgalaikį tikslą. Koks sprendimas tinkamiausias, priklauso nuo žmogaus finansinės padėties, poreikių ir planų.
Investuoti pradeda daugiau moterų ir jaunimo
SEB statistikoje išsiskiria ir investuotojų demografiniai pokyčiai. Per metus investuojančių moterų skaičius padidėjo 33 procentais, o vyrų – 21 procentu.
Ypač ryškus pokytis matomas tarp 18-25 metų amžiaus gyventojų. Šioje grupėje moterys sudarė 56 procentus naujų investuotojų.
Šie duomenys rodo, kad investavimas pamažu tampa prieinamas platesnei visuomenės daliai. Vis dėlto pensijų reformos kontekste nėra vieno universalaus atsakymo, kaip reikėtų panaudoti atsiimtus pinigus. Vieniems jie gali tapti finansiniu rezervu, kitiems būti skirti didesniam pirkiniui, o daliai gyventojų – ilgalaikėms investicijoms.
Investavimo įprotis Lietuvoje priklausys ne tik nuo pradedančiųjų skaičiaus, bet ir nuo to, ar investavimas taps reguliariu sprendimu. Ilgalaikį rezultatą lemia ne vien investuojama suma, bet ir laikas rinkoje, reguliarumas bei sudėtinių palūkanų poveikis.
Šaltinis: elta.lt
