Elektros kainos spalį Lietuvoje gali išlikti aukštos, o reikšmingo jų sumažėjimo kol kas tikėtis sudėtinga. Prasidėjęs šildymo sezonas didins vartojimą, tuo metu trumpėjančios dienos mažins saulės elektrinių generaciją.
Rugsėjį vidutinė didmeninė elektros energijos kaina Lietuvoje siekė 108,44 Eur/MWh. Tai buvo daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu ankstesniais metais. „Elektrum Lietuva“ vertinimu, spalį kainos greičiausiai išliks panašiame aukštame lygyje, o nepalankiomis sąlygomis gali dar padidėti.
Rudenį elektros vartojimas sparčiai auga
Pastarųjų metų duomenys rodo, kad spalį elektros kainos dažnai būdavo didesnės nei rugsėjį. 2025 m. vidutinė didmeninė kaina per mėnesį padidėjo nuo 84,01 iki 105,03 Eur/MWh, o 2024 m. augo nuo 83,54 iki 91,38 Eur/MWh. Vis dėlto 2023 m. tendencija buvo priešinga: tuomet kaina sumažėjo nuo 117,41 iki 87,44 Eur/MWh.
Vienas svarbiausių veiksnių šiemet bus augantis elektros poreikis. Vėstant orams ir prasidedant šildymo sezonui daugiau elektros reikės būstams šildyti, taip pat ilgesniam tamsiajam paros metui kompensuoti.
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos duomenimis, 2025 m. spalį Lietuvoje suvartota 9,8 proc. daugiau elektros nei rugsėjį. Buitinių vartotojų suvartojimas per mėnesį išaugo 20,7 proc., o nebuitinių vartotojų – 6,2 proc.
Vartojimą šaltuoju laikotarpiu taip pat didina šildymo ir transporto elektrifikacija. Daugėjant elektra šildomų būstų bei elektromobilių, bendras energijos poreikis gali dar labiau išaugti.
Mažės saulės elektrinių indėlis
Trumpėjant dienoms ir mažėjant saulėtų valandų skaičiui, saulės elektrinių gamyba toliau trauksis. Dėl to rinkoje gali sumažėti pigesnės atsinaujinančios elektros pasiūla, ypač tais laikotarpiais, kai kartu didėja vartojimas.
„Elektrum Lietuva“ komercijos vadovo Manto Kavaliausko teigimu, spalio kainų kryptis priklausys nuo to, ar didesnis elektros poreikis sutaps su mažesne atsinaujinančių išteklių generacija. Tokiu atveju rinkai gali prireikti daugiau brangesnės elektros.
Vėjo generacija gali pakeisti rinkos kryptį
Nors rugsėjį Lietuvoje vėjo elektrinių gamyba augo, Šiaurės šalyse ji mažėjo. Tai prisidėjo prie elektros brangimo regione. Kainoms įtakos taip pat turėjo planiniai jungties „NordBalt“ su Švedija techninės priežiūros darbai, laikinai sumažinę prekybos pajėgumą.
Spalį vėjo elektrinių gamyba taps dar svarbesnė. Vėjuotos dienos gali padidinti atsinaujinančios energijos pasiūlą ir pristabdyti kainų augimą. Tačiau mažai vėjuotu laikotarpiu, ypač sutapus jam su didesniu vartojimu, kainos gali kilti.
Todėl elektros kainos spalį gali svyruoti gana smarkiai net ir vienos savaitės laikotarpiu. Galutinį rezultatą lems ne tik vėjo ir saulės generacija, bet ir padėtis kaimyninėse rinkose.
Neapibrėžtumą didina dujų kainos
Elektros rinkai svarbi ir Europos energijos išteklių situacija. Rugsėjį brangusios gamtinės dujos didino elektros gamybos sąnaudas ir prisidėjo prie aukštesnių kainų.
Artėjant šildymo sezonui dujų paklausa Europoje tampa dar aktualesnė. Jei jų kainos išliks aukštos arba toliau didės, tai gali riboti elektros kainų mažėjimą.
Apibendrinant rinkos veiksnius, spalį labiau tikėtinas aukštų elektros kainų išsilaikymas nei ryškus jų kritimas. Vis dėlto palankios oro sąlygos, ypač didesnė vėjo generacija, situaciją gali greitai pakeisti.
Šaltinis: elta.lt
