Būsto kainų lūkesčiai Lietuvoje po truputį vėsta, tačiau rinka išlieka aktyvi. SEB banko rugsėjį atlikta apklausa parodė, kad dauguma gyventojų vis dar tikisi tolesnio būsto brangimo, nors optimizmas, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, sumažėjo.
SEB banko būsto kainų lūkesčių indeksas rugsėjį siekė 55 punktus. Prieš ketvirtį jis buvo 59 punktai, o prieš metus – 49 punktai. Ekonomisto Tado Povilausko vertinimu, indekso mažėjimas gali rodyti artėjantį rinkos atvėsimą.
Dauguma gyventojų vis dar laukia kainų augimo
2026 metų rugsėjį atliktoje reprezentatyvioje apklausoje 63 proc. Lietuvos gyventojų nurodė manantys, kad būsto kainos per artimiausius dvylika mėnesių didės. 8 proc. apklaustųjų prognozavo kainų kritimą, 22 proc. didesnių pokyčių nesitikėjo, o 7 proc. nuomonės šiuo klausimu neturėjo.
Vilniaus regione nuotaikos buvo kiek optimistiškesnės. Čia būsto brangimo laukė 68 proc. gyventojų, o kainų mažėjimo tikėjosi 4 proc. apklaustųjų. Vis dėlto bendras indeksas išlieka gerokai aukštesnis už istorinį vidurkį, todėl rinkoje dar nėra pagrindo kalbėti apie staigų paklausos išnykimą.
Sandorių daug, bet augimo potencialas mažėja
Registrų centro duomenimis, 2026 metų trečiąjį ketvirtį būsto sandorių Lietuvoje buvo 5 proc. daugiau nei tuo pačiu metu pernai. Tai didžiausias sandorių skaičius per tokį ketvirtį bent per pastaruosius 20 metų.
Tačiau metinis augimas buvo panašus kaip ir antrąjį ketvirtį. Tai rodo, kad paklausa stipriau didėti nebeturi pakankamai jėgų. Metinis sandorių skaičius taip pat neturėtų pasiekti rekordinio 2021 metų lygio.
Sparčiau nei butų sandoriai augo individualių gyvenamųjų namų pardavimai. Daugiausia jų padaugėjo Šilutės, Prienų, Anykščių, Radviliškio ir Kretingos savivaldybėse. Tokį pokytį galėjo lemti geresnė gyventojų finansinė padėtis, taip pat iš antrosios pakopos pensijų fondų atsiimtos lėšos.
Vilniaus pirminėje rinkoje trečiąjį ketvirtį parduota beveik 1,4 tūkst. butų. Pasiūla sostinėje pasiekė rekordinį lygį, o paklausa stabilizavosi. Dėl to rinka pamažu krypsta pirkėjų naudai.
Būsto kainos vis dar kyla greičiau nei pajamos
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, antrąjį ketvirtį vidutinė būsto kaina Lietuvoje buvo 14 proc. didesnė nei prieš metus. Lietuvos banko indeksas parodė, kad rugpjūtį antrinėje rinkoje parduotų butų kainos per metus išaugo 19 proc.
Būsto kainų lūkesčiai ir toliau buvo veikiami paklausos bei pasiūlos disbalanso. Kainų augimą skatino ir gyventojų pajamų didėjimas, tačiau vidutinis darbo užmokestis po mokesčių antrąjį ketvirtį padidėjo 9,1 proc., todėl vien pajamų augimas tokio būsto brangimo nepaaiškina.
Rinkos aktyvumą taip pat veikia paskolų sąlygos. Nuo rugpjūčio 1 dienos pasikeitus Atsakingojo skolinimosi nuostatoms, pirmąjį būstą perkantiems žmonėms skolintis tapo lengviau, o įsigyjantiems ne pirmą būstą sąlygos pablogėjo. Bendras šių pakeitimų poveikis rinkai, vertinama, buvo nedidelis.
Metų pabaigoje rinkos tempas gali dar sulėtėti
SEB ekonomistai prognozuoja, kad kitąmet būsto kainos turėtų stabilizuotis, nes rinkos aktyvumą vis labiau slopins palūkanos, aukštesnės kainos ir infliacija. Šešių mėnesių EURIBOR metų pradžioje buvo apie 2,1 proc., o rugsėjį priartėjo prie 3 proc.
Metų pabaigoje rinka veikiausiai išliks istoriškai aktyvi, tačiau joje bus daugiau atsitraukimo nuo piko ženklų. Būsto kainų lūkesčiai gali tapti kuklesni dėl prastėjančio įperkamumo, geopolitinės rizikos ir to, kad kainos auga sparčiau nei vidutinis darbo užmokestis.
Šaltinis: elta.lt
