Pastaruoju metu naujų būstų plėtra Vilniuje labiausiai išryškėja Pašilaičiuose, kur formuojasi nauji gyvenamieji kvartalai. Tuo metu arčiau miesto centro esančiose Karoliniškėse naujų projektų gerokai mažiau. Nekilnojamojo turto rinkos ir savivaldybės atstovai aiškina, kad tokius skirtumus lemia ne vien pirkėjų paklausa ar vystytojų sprendimai.
Projektų vietą ir jų mastą riboja Vilniaus bendrasis planas, želdynai, saugomos teritorijos, esama urbanistinė struktūra, infrastruktūros galimybės ir tai, kam priklauso konkreti žemė. Todėl patraukli rajono lokacija savaime nereiškia, kad joje bus galima įgyvendinti didelės apimties statybas.
Pašilaičiams atsivėrė daugiau galimybių
Vilniaus miesto vyriausiosios architektės Lauros Kairienės teigimu, Pašilaičių plėtrą paskatino buvusių garažų ir sandėliavimo teritorijų pertvarkymas. Šioje miesto dalyje Bendrasis planas numato intensyvesnę plėtrą, o papildomu impulsu gali tapti ir Šiaurinės gatvės projektas, gerinsiantis susisiekimą bei didinsiantis teritorijos patrauklumą investicijoms.
Vis dėlto tikslas nėra pastatyti kuo daugiau butų. Planuojant naujus kvartalus siekiama kartu su būstu sukurti paslaugų, darbo vietų, viešųjų erdvių ir susisiekimo infrastruktūrą. Pašilaičiai turėtų tapti ne tik gyvenamuoju pakraščiu, bet ir savarankiška, mišria miesto dalimi.
NT bendrovės „Realco“ Projektavimo departamento vadovė Rima Kerienė pažymi, kad gyventojui dažniausiai matomas tik galutinis rezultatas – pastatas, sutvarkyta aplinka ir infrastruktūra. Iki jo įgyvendinimo tenka atlikti teritorijos planavimo, projektavimo, derinimo ir leidimų gavimo darbus.
Karoliniškėse svarbiau išsaugoti esamą struktūrą
Karoliniškių situacija kitokia. Didžioji rajono dalis jau susiformavusi, jame yra daug viešųjų erdvių, žaliųjų teritorijų ir kraštovaizdžio draustinis. Dėl to tinkamų sklypų naujai intensyviai statybai čia gerokai mažiau.
Pasak savivaldybės atstovės, šiame rajone daugiau dėmesio skiriama esamos aplinkos gerinimui, atnaujinimui ir atsargiam papildymui. Net ir laisvas sklypas seniau pastatytame rajone nebūtinai tinkamas naujam projektui, nes būtina įvertinti aplinkinį užstatymą, susisiekimą, želdynus ir gyventojų poreikius.
Vystytojams tokiose teritorijose papildomų sunkumų gali sukelti ir visuomenės pasipriešinimas pokyčiams. Dėl ilgų derinimo procesų investicijos gali būti įšaldytos neapibrėžtam laikui, todėl sklypai seniau susiformavusiuose rajonuose vertinami ypač atsargiai.
Vienodo dydžio sklypai gali turėti skirtingą potencialą
Naujų būstų plėtra Vilniuje priklauso ir nuo daugybės praktinių aplinkybių. Projektų rengimą gali apsunkinti didelė žemės kaina, būtinybė nugriauti esamus statinius, užteršto grunto tvarkymas, sudėtingas privažiavimas ar nepakankami inžinerinių tinklų pajėgumai.
- užstatymo intensyvumas, tankis ir pastatų aukštis
- saugomos teritorijos, paveldas ir želdynai
- gatvių, viešojo transporto ir inžinerinės infrastruktūros galimybės
- paslaugų, mokyklų, darželių ir viešųjų erdvių poreikis
- žemės nuosavybės struktūra ir kelių savininkų interesų derinimas
Miesto planuose numatytas galimas užstatymo intensyvumas taip pat nereiškia, kad toks statybos mastas būtinai bus įgyvendintas. Galutinį sprendimą lemia projekto ekonominis pagrįstumas, būsima paklausa, finansavimo sąlygos ir visos teritorijos paruošimo išlaidos.
Kaip pavyzdį „Realco“ atstovė nurodo projektą „Just-In“. Jo architektūrinė idėja atrinkta 2022 metais, projektiniai pasiūlymai paviešinti 2023 metais, o pirmojo etapo statybos pradėtos 2025 metais. Per šį laiką vyko detaliojo plano rengimas, architektūrinis konkursas, visuomenės informavimas, derinimai, techninio projekto rengimas ir leidimų gavimas.
Tai rodo, kad naujų būstų plėtra Vilniuje dažnai trunka kelerius metus. Kuo anksčiau į procesą įtraukiamos savivaldybės institucijos, kiti specialistai ir visuomenė, tuo daugiau galimybių suderinti vystytojo, miesto ir būsimų gyventojų interesus.
Šaltinis: elta.lt
