Pensijų fondų grąža per pirmuosius devynis 2026 metų mėnesius išliko teigiama. II pakopos fondų vidutinė svertinė grąža siekė 10,2 proc., o III pakopos fondų – 11,9 proc. Per tą patį laikotarpį gyventojų sukauptas turtas II pakopos fonduose išaugo iki 5,9 mlrd. eurų, III pakopoje – iki 0,72 mlrd. eurų.
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) duomenimis, nepaisant metų pradžioje rinkose fiksuotų svyravimų, fondai išlaikė augimo kryptį. Per pastaruosius 12 mėnesių II pakopos fondų vidutinė svertinė grąža sudarė 13,9 proc., o III pakopos – 15,7 proc.
Per metus investicijos uždirbo 854 mln. eurų
Per visą II pakopos pensijų kaupimo laikotarpį fondų valdytojai dalyviams iš investicijų uždirbo apie 4,6 mlrd. eurų. Iš šios sumos maždaug 854 mln. eurų teko pastariesiems 12 mėnesių, o vien per pirmuosius devynis šių metų mėnesius uždirbta 542,3 mln. eurų.
Nuo gyvenimo ciklo fondų veiklos pradžios 2019 metais jų vidutinė grąža pasiekė 111,5 proc. Fondų, skirtų 1982-1988 metais gimusiems dalyviams, grąža viršijo 135,3 proc.
Liepos-rugsėjo mėnesiais II pakopos gyvenimo ciklo fondų rezultatai svyravo nuo 1,9 proc. nuostolio iki 2,5 proc. prieaugio. Skirtumus lemia skirtingos investavimo strategijos: jaunesnių kaupiančiųjų lėšos gali būti investuojamos rizikingiau, o artėjant pensijai rizika palaipsniui mažinama.
III pakopoje turtas padidėjo beveik perpus
Per vienus metus III pakopos dalyvių turto vertė padidėjo 48,8 proc. Šiam pokyčiui įtakos turėjo tiek investicijų rezultatai, tiek naujos gyventojų įmokos.
Didesnę akcijų dalį turintys III pakopos fondai per metus uždirbo 19,3 proc., mišraus investavimo fondų grąža siekė 8,1 proc., o mažesnės rizikos fondai fiksavo 0,8 proc. nuosmukį. Per penkerius metus III pakopos fondai vidutiniškai uždirbo 42,5 proc.
III pakopa nuo II pakopos skiriasi tuo, kad tai yra savanoriškas papildomas kaupimas. Gyventojai patys sprendžia, kokią sumą skirti, o papildomai darbuotojo naudai gali kaupti ir darbdavys.
Naujų kaupiančiųjų skaičius išlieka reikšmingas
Per pirmuosius devynis metų mėnesius II pakopos pensijų kaupimo sutartis sudarė 35,1 tūkst. naujų dalyvių. III pakopoje kaupimą pradėjo 7,5 tūkst. gyventojų.
LIPFA vadovo Vaidoto Rūko teigimu, šie skaičiai rodo, kad net keičiantis pensijų sistemos taisyklėms dalis žmonių kaupimą vertina kaip vieną iš būdų ateityje gauti papildomų pajamų. Jo vertinimu, ilgalaikį rezultatą lemia reguliarios įmokos ir investavimo grąža, kuri skaičiuojama ir nuo anksčiau sukaupto pelno.
Asmuo, nuo 2004 metų nuosekliai maksimaliai kaupęs II pakopoje ir uždirbęs šalies vidutinį darbo užmokestį, ketvirčio pabaigoje būtų sukaupęs apie 23,6 tūkst. eurų. Išėjus į pensiją ši suma galėtų užtikrinti mažiausiai 94 eurų papildomas mėnesio pajamas.
Senatvėje papildomos pajamos tampa vis svarbesnės
Pateiktais duomenimis, 2025 metais ties skurdo riba buvo 43,3 proc. senatvės pensininkų. 2026 metų rugpjūtį vidutinė senatvės pensija Lietuvoje siekė apie 747 eurus, o naujausias vidutinis darbo užmokestis, gaunamas į rankas, buvo maždaug 1,6 tūkst. eurų.
Asociacijos vertinimu, dėl tokio pajamų skirtumo papildomai sukauptos lėšos gali tapti reikšminga pensijos dalimi. Pensijų fondų grąža ilgainiui priklauso ne tik nuo rinkų pokyčių, bet ir nuo to, kiek laiko pinigai investuojami, todėl trumpalaikiai svyravimai ne visada atspindi ilgalaikį rezultatą.
Susistemintą informaciją apie 2026 metų trečiąjį ketvirtį gautus II pakopos pensijų reformos prašymus LIPFA planuoja paskelbti spalio viduryje.
Šaltinis: elta.lt
