Pajūrio verslų skolos po 2026 metų vasaros bendrai beveik nepakito, tačiau atskirų sektorių ir miestų rezultatai skyrėsi. Daugiausia nerimo kelia maitinimo įmonės ir Palangos verslai, o pramogų bei prekybos sektoriuose finansiniai rodikliai gerėjo.
„Creditinfo Lietuva“ duomenimis, vasaros pabaigoje Palangoje, Klaipėdoje ir Neringoje veikė 5409 viešojo maitinimo, prekybos, pramogų, viešbučių bei svečių namų sektorių įmonės. Per metus jų skaičius padidėjo 6,1 proc., o skolingų bendrovių dalis sumažėjo nuo 16,5 iki 15,9 proc.
Skolų suma keitėsi nevienodai
Rugpjūčio 31 dieną regiono įmonių kreditų biuro sistemoje fiksuotos skolos, palyginti su tuo pačiu 2025 metų laikotarpiu, buvo 9,2 proc. didesnės. Tuo metu bendra įmonių skola „Sodrai“ sumažėjo 29,5 proc.
Didžiausias pokytis užfiksuotas viešojo maitinimo sektoriuje. Jo skolos per metus išaugo 28,9 proc. Prekybos įmonių skolos sumažėjo 3,6 proc., o pramogų sektoriuje jos krito net 60,4 proc.
Nuo sausio 1 dienos iki rugsėjo 15 dienos į bankrutuojančią būseną perėjo 22 įmonės. Tai 12 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2025 metais.
„Creditinfo Lietuva“ komercijos skyriaus vadovo Artūro Potelio vertinimu, duomenys nerodo sisteminės pajūrio verslo krizės. Vis dėlto beveik nepakitusi bendra skolų suma nebūtinai reiškia, kad finansinė įtampa sumažėjo. Įmonės geriau vykdė įsipareigojimus „Sodrai“, tačiau daliai jų tapo sunkiau atsiskaityti su kitais kreditoriais.
Palangoje daugėjo skolingų įmonių
Palanga išsiskyrė didėjančia skolingų bendrovių dalimi. Nors bendra miesto įmonių skolų suma sumažėjo beveik 2 proc., skolingų įmonių dalis padidėjo nuo kiek daugiau nei 17 proc. 2025 metų rugpjūčio pabaigoje iki beveik 20 proc. po metų.
- Prekyboje skolingų įmonių skaičius išaugo nuo 61 iki 77
- Viešojo maitinimo sektoriuje skolininkų padaugėjo nuo 27 iki 39
- Viešbučių ir svečių namų grupėje skolininkų skaičius padidėjo nuo 2 iki 5
- Pramogų sektoriuje skolingų įmonių sumažėjo nuo 16 iki 8
Palangos įmonių kreditų biuro sistemos skolos išaugo 5,4 proc., nors skola „Sodrai“ sumažėjo 60,6 proc. Didžiausi iššūkiai, vertinant šiuos rodiklius, matomi prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse.
Maitinimo verslams finansinė įtampa išryškėjo palaipsniui
Viešojo maitinimo sektoriuje skolų augimą daugiausia lėmė kreditų biuro sistemoje registruotos skolos. Skolingų įmonių dalis beveik nepasikeitė, o bankrutuojančią būseną pasiekusių įmonių skaičius neaugo. Tai leidžia manyti, kad sunkumai kol kas labiau susitelkę dalyje jau skolingų bendrovių.
Eksperto teigimu, maitinimo įmonių mokestinę ir apyvartinių lėšų naštą galėjo padidinti nuo 2024 metų panaikinta PVM lengvata. Tačiau vienareikšmiškai teigti, kad skolų augimą lėmė tik didesnis PVM tarifas, nėra pagrindo. Rezultatams įtakos galėjo turėti ir sąnaudos, paklausa, kainodara bei pavieniai stambūs skolininkai.
Pajamų rodikliai išryškino skirtumus tarp miestų
Analizuojant 2024 ir 2025 finansinių metų duomenis, Klaipėdoje mažesnių ir vidutinių pajamų įmonių medianos sumažėjo 4 proc., tačiau aukštesnių pajamų segmentas augo. Neringoje žemesnių pajamų įmonių riba smarkiai krito, o tarp daugiausia uždirbančių įmonių patekimo riba padidėjo 17 proc.
Palangoje pajamų padėtis buvo palankiausia. 2025 finansiniais metais įmonių pajamų mediana, palyginti su ankstesniais metais, išaugo 16,3 proc., o augimas fiksuotas ir kitose pajamų pasiskirstymo dalyse.
Vis dėlto pajamų duomenys apima ankstesnius finansinius laikotarpius, o skolų rodikliai atspindi konkrečią rugpjūčio pabaigos situaciją. Todėl pajūrio verslų skolos leidžia įvertinti finansinės įtampos kryptį, bet neparodo viso 2026 metų vasaros pelningumo.
Šaltinis: elta.lt
