Užsienio studentų praktika Nacionalinio vėžio centro Paliatyviosios pagalbos skyriuje tampa ne tik galimybe įgyti profesinės patirties, bet ir proga Lietuvos specialistams pasidalyti darbo metodais. Studentai iš Ispanijos ir Turkijos pasakoja, kad juos ypač nustebino kolegų bendradarbiavimas, ramesnė darbo aplinka ir pagarba asmeninei erdvei.
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Nacionalinio vėžio centro skyriuje vis dažniau skamba anglų kalba. Praktiką atliekantys studentai susipažįsta su Lietuvos sveikatos priežiūros sistema, stebi specialistų darbą ir mokosi praktinių slaugos įgūdžių.
Studentus į Lietuvą atvedė skirtingos priežastys
Studentų praktikos koordinatorius Justas Narbutaitis pasakoja, kad užsienio studentų atvykimas keičia ir įprastą komandos ritmą. Kai skyriuje dirba praktikantai iš kitų šalių, gydytojų ir slaugytojų rytiniai susitikimai vyksta anglų kalba, o darbuotojai stengiasi sudaryti sąlygas studentams kuo daugiau išmokti ir jaustis visaverte kolektyvo dalimi.
Pasak jo, priimti praktikantus iš užsienio reikalauja papildomo komandos dėmesio, tačiau kartu tai leidžia palyginti skirtingas sveikatos priežiūros sistemas ir į kasdienį darbą pažvelgti naujai.
Claudia Ballester iš Ispanijos į Lietuvą atvyko norėdama išbandyti save naujoje aplinkoje, susipažinti su kita kultūra ir įgyti tarptautinės profesinės patirties. Jai taip pat buvo svarbu patobulinti anglų kalbą ir pamatyti, kaip organizuojamas darbas užsienio ligoninėje.
Pirmosios dienos studentei kėlė nerimo, nes teko priprasti prie naujos aplinkos ir bendrauti anglų kalba. Tačiau Nacionalinio vėžio centro slaugytojus ji apibūdina kaip draugiškus, palaikančius ir pasirengusius padėti.
Ispanijos studentę nustebino gydytojų ir slaugytojų bendradarbiavimas
Lygindama Lietuvos ir Ispanijos sveikatos priežiūrą, Claudia išskyrė glaudų gydytojų ir slaugytojų bendravimą. Jos teigimu, Lietuvoje šie specialistai intensyviai tariasi tarpusavyje ir dirba kaip viena komanda, o Ispanijoje tokį bendradarbiavimą ji pastebėdavo rečiau.
Studentę sužavėjo ir Vilnius. Ji miestą apibūdino kaip gražų, ramų bei žalią. Nors lietuviai iš pradžių jai pasirodė santūrūs, praktikos metu sutikti sveikatos priežiūros darbuotojai šį įspūdį pakeitė – Claudia juos vadina maloniais, draugiškais ir svetingais.
Gyvendama Lietuvoje studentė mokosi savarankiškumo, pasitikėjimo savimi ir gebėjimo prisitaikyti. Vis dėlto ji pripažįsta pasiilgstanti šeimos, draugų, ispaniško maisto ir galimybės kasdien kalbėti gimtąja kalba.
Studentas iš Turkijos Lietuvoje atrado ramesnę darbo aplinką
Pauli Ahmetzeki iš Turkijos Lietuvą pasirinko dėl šaltesnio klimato, istorinio Vilniaus ir universiteto aplinkos. Jį taip pat patraukė mažesnis miesto tempas ir mažesnis gyventojų tankis, palyginti su jo šalimi.
Nacionaliniame vėžio centre studentas teigia buvęs šiltai priimtas. Jo vertinimu, čia sudarytos sąlygos tobulinti praktinius slaugos įgūdžius ir tapti komandos dalimi.
Pauli pastebėjo, kad Turkijoje dėl darbuotojų trūkumo ligoninės dažnai būna perpildytos, o personalui tenka didelis krūvis. Tokiose aplinkose studentai prisiima daugiau atsakomybės ir atlieka daugiau procedūrų. Lietuvoje darbo aplinka jam pasirodė labiau subalansuota ir mažiau chaotiška.
Už ligoninės ribų studentą nustebino lietuvių bendravimo būdas. Jis sako išmokęs kantrybės ir supratęs, kad santūri veido išraiška nebūtinai reiškia nepasitenkinimą. Pauli taip pat atkreipė dėmesį į didesnę asmeninės erdvės reikšmę ir bendruomeniškumą.
Užsienio studentų praktika Nacionaliniame vėžio centre tampa abipusiu mokymosi procesu. Studentai susipažįsta su Lietuvos sveikatos priežiūros sistema, o specialistai gauna progą dalytis patirtimi, pažinti kitų šalių darbo organizavimą ir stiprinti tarptautinius ryšius.
Šaltinis: elta.lt
