Kaliningrado krizės scenarijai buvo nagrinėjami spalio 8-10 dienomis Vilniuje vykusioje trijų dienų simuliacijoje. Joje dalyvavę pareigūnai, saugumo ekspertai ir kiti specialistai vertino, kaip Rusija galėtų reaguoti į socialinius neramumus, karinį maištą ar ekologinę katastrofą strategiškai svarbiame regione.
Renginį surengė „Baltic International Security Centre“ (BISC) ir ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas. Simuliacijoje dalyvavo 20 esamų ir buvusių pareigūnų bei ekspertų iš Lietuvos, Lenkijos, Jungtinės Karalystės, Ukrainos ir kitų šalių.
Trys galimos krizės Kaliningrade
Visų scenarijų pradžia buvo panaši: Ukrainai tęsiant pasipriešinimą Rusijos invazijai, smūgiai Rusijos degalų infrastruktūrai sutrikdė tiekimą Kaliningrado sričiai. Trūkumą pajuto tiek regiono gyventojai, tiek jame dislokuoti kariniai daliniai, kuriuose daugiausia tarnauja šauktiniai.
- pirmuoju scenarijumi kilo socialinė ir ekonominė krizė, o gyventojai bandė pasitraukti į Lietuvą ir Lenkiją;
- antruoju atveju regione prasidėjo karinis maištas, jo dalyviai užėmė infrastruktūros objektus ir paėmė įkaitu gubernatorių;
- trečiajame scenarijuje gaisras baterijų gamykloje sukėlė taršą, kuri peržengė Kaliningrado ribas.
Pirmuoju atveju į Ukrainą vykti nenorintys kariai sukilo ir mėgino į savo pusę patraukti kitus dalinius. Rusijos valdžios vaidmenį atlikę dalyviai iš pradžių bandė ieškoti kompromiso, tačiau derybos nutrūko, o neramumai buvo nuslopinti. Vis dėlto socialinės ir ekonominės jų priežastys liko neišspręstos, todėl gyventojų nepasitenkinimas tik didėjo.
Maištas privertė Maskvą ieškoti pagalbos
Antrajame scenarijuje maištininkai reikalavo griežtesnių Kremliaus veiksmų prieš Ukrainą ir Vakarų valstybes. Jie siekė sukelti chaosą ir bandė per Kybartus prasiveržti Baltarusijos link, iš pradžių naudodamiesi civiliniais autobusais bei humanitariniais tikslais.
Šis bandymas nepavyko. Lietuva ir Lenkija sustiprino sienų apsaugą, taip pat padidino savo ir regione dislokuotų sąjungininkų pajėgų, įskaitant Vokietijos brigadą Lietuvoje, parengtį.
Simuliacijos dalyvių vertinimu, scenarijaus eigą nulėmė suderinti regiono valstybių veiksmai. Tai parodė, kad krizę Kaliningrade nebūtinai spręstų tik Maskva ar tolimos Vakarų sostinės. Lietuva, Lenkija ir jų partnerės taip pat galėtų imtis iniciatyvos bei daryti įtaką įvykiams.
Ekologinė nelaimė peržengtų sienas
Trečiajame scenarijuje gaisras baterijų gamykloje netoli Lietuvos sienos sukėlė nuodingų dūmų ir taršos plitimą. Rusijos kariai, pasiųsti gesinti gaisro, priešinosi įsakymams, nes neturėjo tinkamo pasirengimo ir įrangos.
Kremlius iš pradžių dėl nelaimės apkaltino NATO kaimynes tariamu sabotažu. Tačiau taršai plintant Maskvai teko prašyti jų pagalbos, nes reikėjo ugniagesių ir gelbėtojų komandų. Tuo pat metu Rusijoje kilo protestai, o valdžia daugiau dėmesio skyrė politinei kontrolei nei pačios ekologinės krizės priežasčių sprendimui.
Kaliningrado krizės scenarijai, pasak simuliacijos rengėjų, nebuvo skirti ateičiai prognozuoti. Jie leido išbandyti sudėtingus sprendimus, priimamus neturint visos informacijos, ir įvertinti skirtingų veiksmų pasekmes.
Maskva liktų pavojinga net susidūrusi su sunkumais
BISC steigėjo ir vadovo Edwardo Lucaso teigimu, simuliacija parodė, kad Rusija nėra pajėgi savarankiškai išspręsti visų krizių, tačiau tai nereiškia, jog ji taptų mažiau pavojinga. Spaudžiama į kampą Maskva galėtų imtis naujų veiksmų ir kurti papildomas grėsmes.
Simuliacijai vadovavęs „ISM Wargaming Lab“ vadovas doc. dr. Pijus Krūminas pabrėžė, kad dalyvių sprendimai neatspindėjo oficialių valstybių pozicijų. Renginys rėmėsi viešai prieinama informacija ir ekspertų prielaidomis, todėl jo rezultatai neparodo nei tokios krizės tikimybės, nei to, kaip realiomis sąlygomis elgtųsi valstybių vyriausybės.
Šaltinis: elta.lt
