Lietuva Europos Sąjungoje pasisako už spartesnę gigabitinio ryšio plėtrą, tačiau pabrėžia, kad naujos taisyklės neturėtų silpninti skaitmeninės infrastruktūros atsparumo. Susisiekimo ministras Juras Taminskas taip pat ragina įvertinti, ar visais atvejais būtina atsisakyti varinių ryšio tinklų.
Šią poziciją ministras išsakė spalio 12-13 dienomis Limerike, Airijoje, vykusiame neformaliame ES telekomunikacijų ministrų susitikime. Lietuvos prioritetus telekomunikacijų srityje jis aptarė ir su Europos Komisijos vykdomąja vicepirmininke Henna Virkkunen, rengiantis Lietuvos pirmininkavimui ES Tarybai 2027 metų pirmąjį pusmetį.
Lietuva abejoja privalomu varinių tinklų keitimu
J. Taminsko teigimu, Europos Komisijos siūlymas varinius, tačiau gigabitinį ryšį užtikrinančius, tinklus pakeisti šviesolaidžiu ne visada būtų proporcingas. Ypač abejojama tokio reikalavimo nauda tais atvejais, kai pakeitimas nepagerintų paslaugų vartotojams arba sumažintų konkurenciją.
Ministras atkreipė dėmesį, kad ši problema gali būti aktuali daugiabučių gyventojams. Atokesnėse ir rečiau apgyvendintose vietovėse pagrindinė kliūtis dažnai yra ne naudojamos varinės linijos, o nepakankamas naujos infrastruktūros investicijų atsiperkamumas.
Lietuvos vertinimu, vien privalomas varinių tinklų išjungimas savaime neužtikrintų geresnio ryšio. Kai kuriais atvejais dėl tokio sprendimo vartotojų padėtis galėtų net pablogėti, o regionuose sumažėtų laidinio ryšio alternatyvų.
J. Taminskas pabrėžė, kad technologinis pokytis neturėtų būti vykdomas vien dėl paties atnaujinimo. Jei esama infrastruktūra užtikrina gigabitinį ryšį ir prisideda prie atsparumo, ji, Lietuvos pozicija, turėtų būti išsaugota. Todėl reguliavimas turėtų atsižvelgti į konkrečias nacionalines aplinkybes.
Vertinamos naujos Europos taisyklės
Tokias rizikas Lietuva įžvelgia šiuo metu svarstomose Skaitmeninių tinklų akto nuostatose. Jose rinkos dalyviams būtų numatytos papildomos pareigos ir nustatytos sąlygos privalomam varinių tinklų išjungimui arba pakeitimui.
Lietuvos atstovai teigia, kad sprendžiant dėl tinklų ateities būtina išlaikyti skirtingų technologijų įvairovę. Laidinis, mobilusis ir palydovinis ryšys neturėtų būti vertinami tik kaip tarpusavyje konkuruojančios alternatyvos, nes krizės atveju jos gali viena kitą papildyti.
Palydovinis ryšys laikomas papildoma alternatyva
Susitikime taip pat akcentuota būtinybė stiprinti Europos palydovinius pajėgumus. Tiesioginio ryšio su mobiliuoju įrenginiu paslaugos galėtų padėti mažinti junglumo spragas ir užtikrinti ryšio tęstinumą tais atvejais, kai įprastos infrastruktūros veikla sutrinka.
Tokios galimybės ypač svarbios strategiškai reikšminguose ES pasienio regionuose. Patikimas ryšys juose reikalingas ne tik gyventojams ir verslui, bet ir saugumui, todėl palydovinės technologijos gali tapti svarbia skaitmeninės infrastruktūros atsparumo dalimi.
Lietuva taip pat pabrėžia, kad kuriami Europos palydoviniai pajėgumai turėtų būti glaudžiai susieti su IRIS² sistema. Ši ES saugaus palydovinio ryšio sistema skirta patikimam ryšiui užtikrinti valstybių narių institucijoms ir kitoms svarbioms tarnyboms, ypač krizių bei ekstremaliųjų situacijų metu.
Šaltinis: elta.lt
