Diskusijos, ar dabar tinkamas metas pirkti būstą, kartojasi kiekvieną kartą, kai nekilnojamojo turto kainos pasiekia naujas aukštumas. Tačiau ekspertai teigia, kad būsto pirkimo laukimo kaina ilgainiui gali būti didesnė nei rizika įsigyti būstą rinkos pakilimo metu.
Per nepriklausomybės laikotarpį Lietuvoje būsto kainos buvo reikšmingai sumažėjusios vos kelis kartus. Po ankstesnių korekcijų jos ne tik atsitiesė, bet ir viršijo ankstesnį lygį. Todėl svarbiausia taisyklė, kurią išskiria rinkos dalyviai, yra paprasta: ilgalaikėje perspektyvoje dažniau laimi ne tie, kurie tiksliai pataiko į palankiausią momentą, o tie, kurie pernelyg ilgai jo nelaukia.
Laukiant nuomai gali būti išleidžiama dešimtys tūkstančių eurų
Vienas dažniausių argumentų atidėti būsto pirkimą – noras sukaupti didesnį pradinį įnašą ir ateityje įsigyti erdvesnį būstą. Vis dėlto santaupos paprastai auga palaipsniui, o nekilnojamojo turto kainos gali šoktelėti gerokai greičiau.
Šaltinyje pateikiamas dviejų kambarių naujos statybos buto viename Vilniaus rajonų pavyzdys. Jo nuoma siekia apie 800 eurų per mėnesį, o per penkerius metus nuomai būtų išleista daugiau kaip 50 tūkst. eurų. Tai beveik dvigubai viršija 180 tūkst. eurų kainuojančiam būstui reikalingą pradinį įnašą.
Nuomos mokestis nesukuria jokios nuosavybės dalies, todėl sumokėta suma po kelerių metų negrįžta nuomininkui. Tuo metu netiksliai pasirinktas būsto aukštas, išplanavimas ar rajonas, ekspertų vertinimu, ilgainiui gali būti mažesnė klaida nei prarasti keleri laukimo metai.
Pirmajam būstui kai kuriais atvejais pakanka 10 proc. įnašo
„Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas atkreipia dėmesį, kad nuo rugpjūčio 1 dienos tam tikrais atvejais pirmąjį būstą perkantiems žmonėms pradėtas taikyti 10 proc. minimalus pradinis įnašas, nors anksčiau buvo taikomas 15 proc. reikalavimas.
Šis pakeitimas savaime būsto neatpigina, tačiau gali sumažinti vieną didžiausių kliūčių žmonėms, kurie dar tik kaupia santaupas. Pateikiami tokie orientaciniai laikotarpiai, jei kas mėnesį atidedama 10 proc. darbo užmokesčio:
- vieno kambario naujos statybos būstui Vilniaus centre 10 proc. įnašui sukaupti gali prireikti apie 7-12 metų
- analogiškam būstui Vilniaus gyvenamuosiuose rajonuose – maždaug 4-5 metų
- Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje – dažniausiai 4-7 metų
Priklausomai nuo būsto vietos ir kainos, laikotarpis gali būti ir ilgesnis. Todėl mažesnis pradinis įnašas daliai pirkėjų gali sutrumpinti kelią iki nuosavo būsto keleriais metais.
Paskolos įmoka ne visa tampa išlaidomis
Ekspertai taip pat ragina nelyginti nuomos kainos su visa banko paskolos įmoka. Pastarąją sudaro palūkanos ir pagrindinės paskolos dalies grąžinimas. Palūkanos yra išlaidos, tačiau grąžinama paskolos dalis didina savininko nuosavybę.
Pavyzdžiui, įsigijus 180 tūkst. eurų vertės būstą su 27 tūkst. eurų pradiniu įnašu, dalis kas mėnesį bankui mokamos sumos lieka pačiame turte. Pardavus būstą, savininkui grįžta sukaupta paskolos dalis, pradinis įnašas ir galimas turto vertės prieaugis.
„Citus“ direktoriaus Šarūno Taručio vertinimu, už 180 tūkst. eurų įsigytas butas po penkerių metų rinkoje galėtų kainuoti daugiau kaip 240 tūkst. eurų. Tai yra rinkos dalyvio pateikiamas scenarijus, o ne garantuotas būsimas rezultatas, tačiau jis iliustruoja, kodėl būsto pirkimo laukimo kaina gali būti reikšminga.
Pirmasis būstas nebūtinai turi būti galutinis
Jaunesni pirkėjai sprendimą įsigyti būstą neretai atideda ne vien dėl pinigų. Ilgalaikiai įsipareigojimai kai kuriems atrodo nesuderinami su noru išlaikyti lankstumą, keisti darbą ar išvykti gyventi kitur.
Vis dėlto NT ekspertai pirmąjį būstą siūlo vertinti ne kaip galutinį pasirinkimą, o kaip finansinį pagrindą ateičiai. Po kelerių metų jį galima parduoti, išnuomoti arba panaudoti kaip pradinį įnašą perkant didesnį būstą. Tuo metu ilgai nuomojęsis žmogus į rinką gali grįžti neturėdamas sukauptos turto dalies, o būsto kainos tuo metu gali būti aukštesnės.
Taigi būsto pirkimo laukimo kaina priklauso ne tik nuo galimo kainų pokyčio. Į ją taip pat įeina nuomos išlaidos, prarandamas laikas ir nesukaupta nuosavybė. Galutinį sprendimą ekspertai ragina vertinti pagal konkrečias pajamas, finansinius įsipareigojimus ir galimybę saugiai mokėti paskolą, o ne vien pagal bandymą nuspėti rinkos dugną.
Šaltinis: elta.lt
