Pradžia › Aktualijos › Tyrimas atskleidė ryškų skirtumą: vadovai darbuotojų situaciją vertina palankiau
Posted in

Tyrimas atskleidė ryškų skirtumą: vadovai darbuotojų situaciją vertina palankiau

Sėdinti moteris su raštuotu švarku žiūri į kamerą
Profesionalus portretas straipsniui apie vadovų ir darbuotojų vertinimus

Vadovų ir darbuotojų vertinimai apie kasdienybę organizacijose gerokai skiriasi. „OVC Consulting“ atliekamas įsitraukimo į organizaciją tyrimas parodė, kad vadovai gerokai palankiau vertina darbuotojų pastangų pastebėjimą, atlygio teisingumą, sprendimų aiškumą ir susitarimų laikymąsi.

Nors daugeliui apklaustųjų patinka jų darbas, organizacijose vyrauja draugiška atmosfera, o prireikus darbuotojai gali tikėtis kolegų pagalbos, nuomonės dėl to, kaip vertinamos jų pastangos, išsiskiria.

Darbuotojų pastangos vertinamos skirtingai

78 proc. aukščiausio lygmens vadovų mano, kad gerai dirbantys darbuotojai organizacijoje yra tinkamai įvertinami. Taip mano 66 proc. vidurinės grandies vadovų, tačiau tarp nevadovaujančių darbuotojų tokių buvo tik 47 proc.

Pasak tyrimo rengėjų, šie skirtumai nebūtinai reiškia, kad vadovai nepastebi darbuotojų indėlio. Vis dėlto kyla klausimas, ar organizacijose taikomos vertinimo ir paskatinimo priemonės iš tiesų atitinka darbuotojų lūkesčius.

Vieniems svarbiausias gali būti didesnis atlygis, kitiems – konkretus profesinis grįžtamasis ryšys ar aiškus jausmas, kad jų darbas yra pastebimas ir prasmingas. Todėl vienodi vertinimo sprendimai ne visada sukuria darbuotojams įspūdį, kad jų pastangos yra tinkamai įvertintos.

Panašus atotrūkis matomas ir kalbant apie vadovų domėjimąsi darbuotojų nuomone. 75 proc. aukščiausio lygio vadovų teigia, kad domisi darbuotojais ir jų įžvalgomis. Tarp vidurinės grandies vadovų taip mano 63 proc., o tarp nevadovaujančių darbuotojų – tik 48 proc.

Darbuotojai abejoja atlygio teisingumu

Skirtingi vadovų ir darbuotojų vertinimai išryškėjo ir kalbant apie atlyginimą. Tik 30 proc. nevadovaujančių darbuotojų mano, kad jų atlygis yra teisingas, palyginti su panašios srities specialistais Lietuvoje. Tarp vidurinės grandies vadovų taip manančių buvo 47 proc.

Tyrime pabrėžiama, kad atlygis darbuotojui yra ne tik finansinis atsiskaitymas už darbą, bet ir signalas apie organizacijos požiūrį į jo pastangas. Ne mažiau svarbu aiškiai paaiškinti, kaip nustatomas atlyginimas, už ką mokama ir nuo ko priklauso jo pokytis.

Pažadų vykdymą vadovai mato kitaip

Organizacijos susitarimų ir pažadų laikymąsi teigiamai vertina 77 proc. aukščiausio lygmens vadovų. Tarp vidurinės grandies vadovų tokių buvo 62 proc., o tarp nevadovaujančių darbuotojų – 52 proc.

Tokį skirtumą gali lemti nevienodas supratimas, kada įsipareigojimas laikomas įvykdytu. Vadovams sprendimo priėmimas ar pradėtas procesas gali reikšti, kad susitarimas įgyvendinamas, o darbuotojams svarbesnis konkretus rezultatas ir matomas pokytis jų kasdieniame darbe.

Tyrimo išvadose taip pat atkreipiamas dėmesys į sprendimų aiškumą. Darbuotojams turėtų būti suprantama, kas bus padaryta, iki kada tai įvyks ir kas už tai atsakingas. Pasikeitus aplinkybėms, svarbu apie tai informuoti atvirai, nes priešingu atveju net pradėtas pokytis gali būti vertinamas kaip neištesėtas pažadas.

Vidurinės grandies vadovai atsiduria tarp dviejų pusių

Vidurinės grandies vadovų vertinimai daugeliu klausimų buvo artimesni nevadovaujančių darbuotojų, o ne aukščiausio lygio vadovų nuomonei. Vadovybės sprendimus nuosekliais ir aiškiais laiko 71 proc. aukščiausio lygio vadovų, tačiau taip mano tik 48 proc. vidurinės grandies vadovų ir 46 proc. darbuotojų.

Panaši tendencija matoma vertinant ir streso lygį darbe. Jį priimtinu laiko 49 proc. vidurinės grandies vadovų ir 43 proc. nevadovaujančių darbuotojų.

Tyrimo rengėjų teigimu, ši grandis vienu metu turi įgyvendinti organizacijos sprendimus, spręsti komandos problemas ir padėti darbuotojams suprasti bendrą kryptį. Jei informacija apie pokyčius nepasiekia laiku, o atsakomybės ir tikslai nėra aiškiai apibrėžti, nuosekli komunikacija tampa sudėtinga.

Silpniausia vieta – bendradarbiavimas tarp padalinių

Visos respondentų grupės panašiai vertino bendradarbiavimą tarp padalinių. Tik 36-42 proc. apklaustųjų teigiamai įvertino padalinių gebėjimą veikti kartu siekiant bendrų tikslų.

Jei atskiri padaliniai vadovaujasi skirtingais prioritetais, informacija stringa, o atsakomybė už bendrą rezultatą tampa neaiški. Tyrimo išvadose pabrėžiama, kad bendradarbiavimas tarp padalinių svarbus ne tik organizacijos kultūrai, bet ir veiklos efektyvumui bei strateginių sprendimų įgyvendinimui.


Šaltinis: elta.lt