2010 metais į klausimą, kur lietuviai perka drabužius, dažniausias atsakymas buvo turgus. RAIT atlikta apklausa rodė, kad per pusmetį viršutinių drabužių turguje buvo pirkę 51 proc. Lietuvos gyventojų. Internetą tuo metu rinkosi vos 3 proc. apklaustųjų.
Praėjus daugiau nei penkiolikai metų šie skaičiai gerai parodo, kaip stipriai pasikeitė apsipirkimas. Turgūs ir fizinės parduotuvės neišnyko, tačiau drabužių prekyboje internetas tapo įprasta alternatyva.
2010 metais turgus buvo pirmoje vietoje
RAIT apklausa buvo atlikta 2010 metų kovą. Joje dalyvavo 1041 Lietuvos gyventojas nuo 15 iki 74 metų. Žmonių buvo klausiama, kur jie per pastaruosius šešis mėnesius pirko viršutinius drabužius sau arba šeimos nariams. Buvo galima pasirinkti daugiau nei vieną atsakymą.
Tuomet pirkėjų pasirinkimai pasiskirstė taip:
- 51 proc. drabužių pirko turguje
- 40 proc. prekybos centruose
- 31 proc. dėvėtų drabužių parduotuvėse
- 20 proc. specializuotose drabužių parduotuvėse
- 17 proc. didžiuosiuose prekybos centruose, kur apranga parduodama kartu su kitomis prekėmis
- 8 proc. firminėse išparduotuvėse
- 4 proc. drabužių pirko užsienyje
- 3 proc. naudojosi internetu
Beveik penktadalis apklaustųjų teigė per tą laikotarpį apskritai nepirkę viršutinių drabužių.
Turgus anuomet buvo aiškiai svarbi prekybos vieta. Tačiau jau tada jaunesni ir didesnes pajamas gaunantys gyventojai dažniau rinkosi prekybos centrus bei specializuotas parduotuves.
Internetas pakeitė drabužių prekybą
Dabartinis atsakymas į klausimą, kur lietuviai perka drabužius, nebėra toks paprastas. Žmonės derina fizines parduotuves, internetines parduotuves, prekybos platformas, dėvėtų drabužių kanalus ir kitus būdus.
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2024 metais internetu prekes ar paslaugas pirko 64,4 proc. 16–74 metų Lietuvos gyventojų. 2020 metais tokių buvo 53,8 proc.
Tarp žmonių, kurie naudojosi elektronine prekyba, drabužiai, avalynė ir aksesuarai buvo populiariausia prekių grupė. Juos internetu pirko 63,4 proc. e. prekybos naudotojų.
Tai ne vien Lietuvos tendencija. Eurostato duomenimis, 2024 metais drabužiai, avalynė ir aksesuarai buvo dažniausia internetu perkama prekių grupė Europos Sąjungoje. Juos buvo pirkę 70 proc. žmonių, kurie per ankstesnius tris mėnesius apsipirko internetu.
Pasikeitė ir pati prekyba. Eurostatas skelbia, kad 2025 metais Lietuva turėjo didžiausią internetu prekiaujančių įmonių dalį Europos Sąjungoje. Elektroninę prekybą vykdė 43 proc. Lietuvos įmonių.
Todėl 2010 metų apklausa šiandien įdomi kaip labai aiškus vartojimo pokyčio momentas. Tada internetas drabužių prekyboje buvo beveik paraštėse. Dabar jis yra vienas pagrindinių kanalų.
Klausimas, kur lietuviai perka drabužius, nebeturi vieno atsakymo. Turgus išliko, tačiau pirkėjas šiandien gali tą pačią prekę palyginti keliuose kanaluose ir užsisakyti jos net neišeidamas iš namų.
