2010 metais Lietuvai pradėjus atsigauti po pasaulinės finansų krizės, ekonomistai perspėjo, kad vien ekonomikos augimo neužteks šešėliui, nedarbui ir emigracijai sumažinti. Praėjus 16 metų galima matyti labai skirtingą rezultatą. Nedarbas yra gerokai mažesnis, migracijos balansas tapo teigiamas, tačiau šešėlinė ekonomika tebėra reikšminga šalies ūkio dalis.
2010 metų rugsėjį Lietuvos laisvosios rinkos instituto pristatytame ekonomikos tyrime prognozuota, kad 2010 ir 2011 metais šešėlinė ekonomika galėtų siekti apie 27 proc. BVP. LLRI tuomet taip pat prognozavo, kad 2010 metais šalies ekonomika augs 1,3 proc., o 2011 metais augimas paspartės iki 2,8 proc.
Tuomet viena didžiausių problemų buvo darbo rinka. Po krizės nedarbas išliko aukštas, o ekonominis sunkmetis skatino dalį žmonių išvykti iš Lietuvos. Oficialiuose to laikotarpio dokumentuose buvo prognozuojama, kad net ekonomikai atsigaunant nedarbo lygis mažės palaipsniui.
Po 16 metų nedarbo situacija visiškai kitokia
2026 metais Lietuvos ekonomika auga jau visiškai kitomis sąlygomis. Lietuvos bankas rugsėjį prognozavo, kad realusis BVP šiemet padidės 2,7 proc., o vidutinis metinis nedarbo lygis sieks apie 6,7 proc. Pirmąjį metų pusmetį nedarbo lygis sudarė 6,8 proc.
Skirtumas nuo laikotarpio po 2009 metų krizės didelis. Dabar Lietuvos bankas kalba ne tik apie nedarbą, bet ir apie darbuotojų trūkumą kai kuriuose sektoriuose. Darbo jėgos pasiūlą riboja mažėjantis darbingo amžiaus gyventojų skaičius.
Pagrindiniai pokyčiai nuo to laikotarpio atrodo taip:
- nedarbas sumažėjo iki maždaug 7 proc. lygio;
- Lietuvos migracijos balansas nuo 2019 metų tapo teigiamas;
- šalies ekonomika toliau auga;
- darbuotojų trūkumas tapo problema daliai verslų;
- šešėlinė ekonomika neišnyko ir tebėra reikšminga.
Emigracijos kryptis apsivertė, bet problema nedingo
Didžiausias pasikeitimas matomas migracijoje. Lietuvos banko duomenimis, iki 2018 metų šalies grynoji tarptautinė migracija buvo neigiama. 2019 metais, po 29 metus trukusio laikotarpio, migracijos balansas tapo teigiamas.
2025 metais į Lietuvą atvyko 16,8 tūkst. žmonių daugiau nei išvyko. Vis dėlto teigiamas balansas mažėja. 2022 metais jis siekė 72,1 tūkst., 2023 metais 45 tūkst., o 2024 metais 23,1 tūkst. žmonių.
2026 metais atsirado ir naujas signalas. Per pirmuosius septynis mėnesius grynoji Lietuvos piliečių migracija siekė tik apie 0,9 tūkst. žmonių, kai tuo pačiu 2025 metų laikotarpiu buvo 7,2 tūkst. Lietuvos bankas nurodo, kad didėjo Lietuvos piliečių emigracija ir mažėjo grįžtančiųjų srautas.
Šešėlis išliko
Bene mažiausiai iš trijų senųjų problemų pasitraukė šešėlinė ekonomika. Naujausias SSE Riga šešėlinės ekonomikos indeksas rodo, kad 2025 metais jos dydis Lietuvoje siekė 23,6 proc. BVP. Tai 1,1 procentinio punkto mažiau nei metais anksčiau, tačiau Lietuvoje rodiklis išliko didžiausias tarp Baltijos šalių.
Šio skaičiaus negalima tiesiogiai lyginti su 2010 metais LLRI skelbtais 27 proc., nes tyrimų metodikos skiriasi. Tačiau abu vertinimai rodo tą pačią ilgalaikę problemą: ekonomikos augimas pats savaime šešėlinės veiklos nepanaikino.
Kartu yra ir teigiamų ženklų. Valstybinė darbo inspekcija skelbia, kad 2025 metais atliko daugiau kaip 8 tūkst. nelegalaus ir nedeklaruoto darbo patikrinimų. Nustatomų pažeidimų mažėjo, o 55 proc. nelegaliai dirbusių asmenų po patikrinimų buvo oficialiai įdarbinti.
Taigi šešėlinė ekonomika, nedarbas ir emigracija Lietuvoje šiandien atrodo kitaip nei 2010 metais. Nedarbas smarkiai sumažėjo, o masinę grynąją emigraciją pakeitė teigiama migracija. Šešėlinė ekonomika išlieka sunkiausiai išsprendžiama šios senos trijulės problema, nors naujausi duomenys rodo jos mažėjimą.
