Europos Komisijos delegacijai Lietuva parodė 2 jau veikiančius aplinkosaugos sprendimus. Rugsėjo 17 d. svečiai aplankė buvusios Bražuolės užtvankos vietą ir „Humana Baltic“ tekstilės rūšiavimo centrą Vilniuje. Vienu atveju atkurtas natūralus upės vientisumas, kitu siekiama kuo daugiau naudotos tekstilės grąžinti pakartotiniam naudojimui ar perdirbimui.
Vizite dalyvavo Europos Komisijos Aplinkos generalinio direktorato generalinis direktorius Ericas Mameris ir jo vadovaujama delegacija. Juos lydėjo aplinkos viceministrė Aira Paliukėnaitė.
Lietuva siekia, kad jos jau išbandyti sprendimai būtų matomi ir platesniu Europos Sąjungos mastu. Aplinkos ministerijos teigimu, tokie vizitai leidžia aptarti, kokiomis sąlygomis panašūs projektai galėtų būti pritaikomi kitose valstybėse.
Bražuolėje pašalinta nebereikalinga užtvanka
Neries regioniniame parke delegacijai parodyta vieta, kur iki 2020 m. stovėjo Bražuolės užtvanka.
Statinys buvo avarinės būklės, neturėjo šeimininko ir nebebuvo naudojamas ūkinei veiklai. Lietuvos gamtos fondas užtvanką pašalino tam, kad būtų atkurta laisva upės tėkmė.
Tai buvo pirmoji Lietuvoje užtvanka, išardyta būtent gamtosaugos tikslais.
Poveikis gana konkretus. Nelikus užtvankos, migruojančioms žuvims atsivėrė kelias į aukščiau esančias nerštavietes. Atkurtas ir natūralesnis vandens judėjimas upėje.
Bražuolė priklauso Europos saugomų teritorijų tinklui „Natura 2000“. Upė svarbi saugomoms žuvų rūšims, todėl senos kliūties pašalinimas čia buvo ne tik infrastruktūros tvarkymo, bet ir gamtos atkūrimo projektas.
Vilniuje per metus išrūšiuojama 34 tūkst. tonų tekstilės
Kitas Lietuvos aplinkosaugos projektų Europos Komisijai pristatytas pavyzdys buvo visiškai kitoks.
Vilniuje veikiančiame „Humana Baltic“ centre rūšiuojami naudoti drabužiai ir kiti tekstilės gaminiai. Tikslas yra kuo mažesnę jų dalį paversti atliekomis.
Centro skelbiamais duomenimis, per metus čia išrūšiuojama apie 34 tūkst. tonų tekstilės.
Pasiskirstymas toks:
- apie 70 proc. tekstilės paruošiama pakartotinai naudoti
- apie 20 proc. perduodama perdirbti
- likusi dalis panaudojama energijai gauti
Tai reiškia, kad didžioji dalis į centrą patenkančių drabužių nėra iš karto išmetama. Tinkami gaminiai gali būti naudojami dar kartą, o dalis susidėvėjusios tekstilės tampa žaliava perdirbimui.
Žiedinės ekonomikos esmė būtent tokia: jau pagamintas daiktas arba jo medžiaga turi kuo ilgiau išlikti naudojama. Taip mažėja naujų žaliavų poreikis ir susidarančių atliekų kiekis.
Šie 2 objektai parinkti neatsitiktinai. Bražuolės projektas parodo, kaip galima atkurti žmogaus pakeistą gamtinę aplinką. Tekstilės centras rodo kitą kryptį, kaip mažinti atliekas ir ilgiau naudoti jau pagamintus daiktus.
Aplinkos viceministrė A. Paliukėnaitė pabrėžė, kad Lietuvos patirties pristatymas svarbus ir rengiantis šalies pirmininkavimui ES Tarybai. Pasak jos, Lietuvai tuo metu teks telkti valstybes nares bendriems sprendimams.
Lietuvos aplinkosaugos projektai Europos Komisijai šį kartą buvo pristatyti ne per planus ar būsimas programas, o per jau veikiančius pavyzdžius. Vienas jų matomas vėl laisvai tekančioje upėje, kitas kasmet išrūšiuojamose 34 tūkst. tonų tekstilės.
