Lietuva rugpjūtį tapo viena sparčiausiai brangstančių Europos Sąjungos valstybių. Galutiniais „Eurostat“ duomenimis, metinė infliacija šalyje siekė 5,6 proc. Didesnis rodiklis užfiksuotas tik Rumunijoje, kur kainos per metus pakilo 6,3 proc. Tuo metu tiek ES, tiek euro zonos vidurkis buvo 3,2 proc.
Tai reiškia, kad Lietuvos kainų augimo tempas buvo beveik du kartus didesnis už bendrą ES vidurkį. Dar liepą suderinta metinė infliacija Lietuvoje siekė 5,4 proc., todėl rugpjūtį ji dar šiek tiek paspartėjo.
Rugpjūčio skaičiai vienu žvilgsniu
- Lietuva: 5,6 proc.
- Rumunija: 6,3 proc.
- Kipras: 5,2 proc.
- ES vidurkis: 3,2 proc.
- Euro zonos vidurkis: 3,2 proc.
- Mažiausia infliacija ES buvo Švedijoje, 0,3 proc.
„Eurostat“ duomenys skaičiuojami pagal suderintą vartotojų kainų indeksą, todėl juos galima tiesiogiai palyginti tarp ES valstybių. Lietuvos oficialiojoje statistikoje pagal nacionalinį vartotojų kainų indeksą rugpjūčio metinė infliacija buvo dar didesnė ir siekė 6,1 proc.
Didžiausias spaudimas ateina iš energijos
Lietuvos bankas rugsėjo ekonomikos apžvalgoje nurodo, kad pagrindinis infliaciją šiemet keliantis veiksnys yra energija. Energijos kainos per metus buvo pakilusios maždaug penktadaliu ir sudarė didžiausią infliacijos dalį.
Ypač brango degalai, medienos kuras ir šilumos energija. Lietuvos bankas tai sieja su aukštesnėmis naftos ir dujų kainomis bei mokestiniais pokyčiais. Įtakos turėjo ir lengvatinio PVM tarifo centralizuotam šildymui bei malkoms panaikinimas.
Tai matyti ir Lietuvos banko infliacijos skaičiuoklėje. Rugpjūtį būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro grupėje kainos per metus buvo 15,8 proc. didesnės. Vien elektros, dujų ir kito kuro kategorijoje metinis augimas siekė 23,7 proc.
Tuo pačiu metu ne viskas brango. Maisto kainos pagal nacionalinį indeksą buvo 2,4 proc. mažesnės nei prieš metus. Tai reiškia, kad dabartinis kainų šuolis nėra vienodas visame vartojimo krepšelyje.
Kodėl ES vidurkis gerokai mažesnis
Visoje euro zonoje rugpjūtį taip pat išsiskyrė energija. Jos kainos per metus padidėjo 14,3 proc., o paslaugos pabrango 3 proc. Tačiau energijos poveikis skirtingoms valstybėms nėra vienodas. Skiriasi šildymo struktūra, mokesčiai, kuro vartojimas ir tai, kaip greitai pasaulinės energijos kainos persiduoda gyventojams.
Lietuvoje šių veiksnių derinys kainas šiuo metu kelia stipriau. Todėl Lietuvos infliacija 2026 m. rugpjūtį gerokai viršijo ne tik euro zonos, bet ir kaimyninių valstybių rodiklius. Latvijoje metinė infliacija siekė 3 proc., o Estijoje tik 1,3 proc.
Lietuvos bankas prognozuoja, kad vidutinė metinė infliacija 2026 metais sieks apie 5,1 proc. Tai reiškia, kad spartesnis kainų augimas nėra vertinamas kaip vieno mėnesio reiškinys.
Gyventojams svarbu ir tai, kad oficialus infliacijos rodiklis neatspindi kiekvieno žmogaus išlaidų vienodai. Daugiau pinigų šildymui, degalams ar kitai smarkiai brangstančiai energijai išleidžiantis namų ūkis gali jausti gerokai didesnį kainų augimą nei bendras 5,6 proc. rodiklis.
Lietuvos infliacija 2026 m. rugpjūtį parodė aiškią problemą: energijos kainų šuolis šalyje į vartotojų išlaidas persiduoda stipriau nei daugelyje kitų ES valstybių. Kol energijos spaudimas nesumažės, bendras kainų augimas gali išlikti aukštesnis už Europos vidurkį.
