Kitų metų valstybės biudžeto projekte numatomas 3,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) valdžios sektoriaus deficitas. Vertinime teigiama, kad 2027 metų biudžeto deficitas ir toliau skatins ekonomiką skolintomis lėšomis, tačiau kartu didins būsimą spaudimą viešiesiems finansams.
Finansų ministerijos prognozėmis, 2028 metais deficitas gali dar labiau išaugti ir pasiekti 4,8 proc. BVP. Toks scenarijus reikštų, kad nacionalinės ir Europos Sąjungos fiskalinės drausmės taisyklės būtų viršijamos, nes grynosios valdžios sektoriaus išlaidos augtų sparčiau, nei leidžiama.
Deficitas regione taip pat išlieka didelis
Lietuva nebūtų vienintelė regiono valstybė, planuojanti didelį deficitą. Lenkijoje kitų metų biudžetas formuojamas tikintis 7,1 proc. BVP deficito, Estijoje – 4 proc., Suomijoje – 4,5 proc., Čekijoje – 3,5 proc., o Slovakijoje – 4,9 proc. Latvijoje svarstomas maždaug 4 proc. BVP siekiantis deficitas.
Vis dėlto toks Lietuvos biudžeto planas gali lemti Europos Sąjungos perviršinio deficito procedūrą. Ji jau pradėta dešimčiai Bendrijos valstybių.
Keičiasi ir šių metų deficito prognozė
Vertinime atkreipiamas dėmesys, kad padidinta ir 2026 metų biudžeto deficito prognozė. Pavasarį buvo numatoma, kad jis sieks 2,3 proc. BVP, tačiau dabar prognozė pakelta iki 3,3 proc. BVP. Pirmojo pusmečio duomenimis, faktinis deficitas sudarė 2,2 proc. BVP.
Prie galutinio rodiklio reikšmingai prisideda ir krašto apsaugos išlaidų apskaita. Kaupimo principu šiemet jos turėtų siekti 3,6 proc. BVP, nors anksčiau buvo planuota 2,9 proc. BVP. Vertinime pažymima, kad valdžia visuomenei nepakankamai aiškiai paaiškina, kuo skiriasi kaupimo ir pinigų principu apskaičiuojamos išlaidos.
Išlaidas augina socialinės išmokos ir atlyginimai
Kitų metų biudžeto deficitas, skaičiuojant pinigų principu, labiausiai didės dėl augančių socialinių išmokų ir viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų. Tam įtakos turi pensijų, kitų išmokų ir darbo užmokesčio indeksavimas.
Taip pat numatyta 150 mln. eurų skirti vadinamajam šeimos paketui. Vertinime abejojama, ar tokio dydžio papildomos išlaidos yra pagrįstos esant dideliam biudžeto deficitui. Kartu atkreipiamas dėmesys į tai, kad nepakankamai akcentuojamas viešojo administravimo efektyvumas ir galimybės mažinti šio sektoriaus išlaidas.
Augančios socialinės išlaidos gali būti palankios vidaus rinkoje dirbančiam verslui, nes mažesnes pajamas gaunantys gyventojai kitąmet turės daugiau lėšų vartojimui. Tačiau jų poveikis viešiesiems finansams išlieka neigiamas.
Pajamų planuose įžvelgiama rizikų
Biudžeto pajamų planas parengtas remiantis prognoze, kad realusis BVP 2027 metais didės 2,2 proc., o nominalusis – 5,6 proc. Vis dėlto kai kurie suplanuoti pajamų augimo rodikliai vertinami atsargiai.
- pajamos iš akcizų turėtų didėti 11 proc., nors tokį augimą gali būti sunku pasiekti
- PVM pajamos planuojamos apie 7,2 proc. didesnės, iš dalies dėl papildomų 158 mln. eurų, siejamų su geresniu mokesčio administravimu
- planuojama surinkti 2,1 mlrd. eurų pelno mokesčio, nors šių metų planas gali būti neįvykdytas
Be to, kitąmet namų ūkių vartojimo augimas gali būti lėtesnis, nes nebesikartos vartojimo didėjimas dėl iš antrosios pensijų pakopos atsiimamų lėšų.
Palūkanoms ir skolai reikės daugiau lėšų
Kitąmet valstybė palūkanoms planuoja skirti 370 mln. eurų daugiau nei šiemet. Vien tai biudžeto išlaidas padidins maždaug 0,3 proc. BVP.
Valstybės skola per 2027 metus turėtų padidėti dar 6,5 mlrd. eurų ir metų pabaigoje siekti 48,2 proc. BVP. Kadangi gynybos išlaidos nuo 2 iki 5 proc. BVP daugiausia finansuojamos skolintomis lėšomis, o kitų išlaidų mažinti neplanuojama, finansų spaudimas gali dar labiau didėti.
Finansų ministerijos dokumentuose taip pat pripažįstama rizika, kad vidutinio laikotarpio pabaigoje valdžios sektoriaus skola gali priartėti prie 60 proc. BVP.
Šaltinis: elta.lt
