Vilnius žmogaus teisių miestas turi būti vertinamas ne pagal deklaracijas, o pagal tai, kaip kasdien jaučiasi ir kokią pagalbą gauna jo gyventojai. Tokia išvada keliama Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Žmogaus teisių komisijos pirmininkės, Laisvės partijos frakcijos narės Rasos Račienės komentare.
Račienė primena, kad praėjusių metų pavasarį Vilniaus miesto taryba priėmė deklaraciją „Vilnius žmogaus teisių miestas“. Ja savivaldybė įsipareigojo ne tik laikytis tarptautinių žmogaus teisių standartų, bet ir įvertinti padėtį mieste. Atliktame vertinime analizuotos vaikų ir šeimų, žmonių su negalia, vyresnio amžiaus žmonių, jaunimo, LGBT+ bendruomenės bei užsienio kilmės vilniečių situacijos. Taip pat nagrinėti skurdo, lyčių lygybės ir socialinės atskirties klausimai.
Paslaugų yra, tačiau jų ne visada pavyksta sulaukti
Pasak komentaro autorės, Vilnius turi nemažai žmogaus teisių apsaugai skirtų paslaugų, konsultavimo ir gyventojų įsitraukimo mechanizmų. Savivaldybė taip pat bendradarbiauja su nevyriausybinėmis organizacijomis. Vis dėlto vien tai, kad paslauga oficialiai egzistuoja, dar nereiškia, kad ji realiai pasiekiama žmogui.
Ši problema ypač ryški kalbant apie vaikus. Nors vaikams, įskaitant turinčius negalią ar specialiųjų ugdymosi poreikių, paslaugų Vilniuje yra santykinai daug, jų tenka laukti. Nemokama psichologinė ir kompleksinė pagalba kai kuriais atvejais suteikiama tik po kelių mėnesių. Laukti gali tekti ir vaiko specialiųjų ugdymosi poreikių įvertinimo Vilniaus pedagoginėje psichologinėje tarnyboje.
Račienė pabrėžia, kad poreikių įvertinimas yra tik pagalbos pradžia. Gavus rekomendacijas, mokykloje turi būti pakankamai specialistų ir kitų išteklių joms įgyvendinti. Todėl vertinant sistemą, jos teigimu, būtina matyti visą žmogaus kelią: nuo pagalbos poreikio nustatymo iki faktiškai suteiktų paslaugų ir jų rezultato.
Su kliūtimis susiduria skirtingos gyventojų grupės
Žmonėms su negalia skirtas ilgalaikės socialinės globos paslaugų tinklas išsiplėtė, tačiau jų vis dar gali tekti laukti beveik pusmetį. Vyresnio amžiaus žmonėms paslaugų taip pat yra, bet ne visada aišku, kiek jų pasiekia savarankiškai, o kiek pagalbos sulaukia tik padedami artimųjų.
Komente atkreipiamas dėmesys ir į užsienio kilmės vilniečių integraciją. Savivaldybės remiamuose lietuvių kalbos kursuose dalyvavusių žmonių skaičius sumažėjo nuo 300 2023 metais iki 160 2025 metais. Šie duomenys neapima visų mieste vykstančių kalbos mokymų, tačiau kelia klausimų dėl savivaldybės finansuojamų priemonių aprėpties ir vietų prieinamumo.
LGBT+ bendruomenės padėtis Vilniuje vertinama kaip santykinai konstruktyvi. Sostinėje įvairovė yra labiau matoma ir priimtina nei daugelyje kitų Lietuvos vietovių, o dalis LGBT+ jaunimo miestą renkasi kaip vietą gyventi. Tačiau matomumas savaime neužtikrina saugumo. Račienė nurodo, kad reikėtų stiprinti mokyklų, socialinių, sveikatos ir kitų savivaldybei pavaldžių įstaigų darbuotojų kompetencijas.
Trūksta sistemingo sprendimų poveikio vertinimo
Vilniuje 2024 ir 2025 metais visi strateginių sprendimų projektai buvo pateikti viešam derinimui. Mieste veikia įvairūs gyventojų ir nevyriausybinių organizacijų įsitraukimo mechanizmai. Vis dėlto, vertinant žmogaus teisių užtikrinimą, svarbu ne tik suteikti galimybę pateikti pasiūlymą, bet ir paaiškinti, kaip į jį buvo atsižvelgta.
2021-2025 metais, kaip teigiama komentare, nebuvo sistemingai stebimas strateginių sprendimų poveikis žmogaus teisėms. Tai reiškia, kad žmogaus teisių kriterijus dar nėra nuosekliai įtrauktas į visą sprendimų priėmimo procesą.
Račienės vertinimu, skirtingos gyventojų grupės susiduria su skirtingais iššūkiais, tačiau daugelį jų sieja tos pačios sisteminės kliūtys: sunkiai randama informacija, ne visada sklandus institucijų bendradarbiavimas, paslaugų trūkumas ir duomenys, labiau rodantys savivaldybės veiksmus nei realų jų poveikį žmogui.
Vilnius žmogaus teisių miestas, pasak komentaro autorės, nėra miestas be problemų. Tai miestas, kuris geba jas atpažinti, pripažinti tai, kas neveikia, ir tikrinti, ar priimami sprendimai iš tiesų padeda žmonėms gyventi oriai, saugiai ir lygiai.
Šaltinis: elta.lt
