Vaikų ateities finansinis pagrindas gali būti ne mažiau svarbus nei išsilavinimas ir įgūdžiai. Sparčiai keičiantis darbo rinkai, tėvams patariama galvoti ne tik apie papildomą vaikų ugdymą, bet ir apie ilgalaikį finansinį pasirengimą.
SEB banko taupymo ir investavimo paslaugų vadovė Kristina Ruseckienė komentare atkreipia dėmesį, kad ateityje jauniems žmonėms gali prireikti ne vien konkrečios profesijos žinių. Gebėjimas mokytis, prisitaikyti prie pokyčių ir priimti finansinius sprendimus taps svarbia savarankiško gyvenimo dalimi.
Darbo rinkoje keisis reikalingi gebėjimai
2025 metais paskelbtame Pasaulio ekonomikos forumo tyrime „Future of Jobs“ teigiama, kad iki 2030 metų gali pasikeisti beveik 40 proc. pagrindinių gebėjimų, kurių reikia darbuotojams. Tyrime dalyvavo daugiau nei 1 tūkst. darbdavių iš 55 ekonomikų.
Darbdaviai prognozuoja augsiant dirbtinio intelekto ir didžiųjų duomenų, tinklų bei kibernetinio saugumo, technologinio raštingumo kompetencijų poreikį. Taip pat vis svarbesni bus kūrybinis mąstymas, atsparumas, lankstumas, smalsumas ir gebėjimas mokytis visą gyvenimą.
Technologijos gali pakeisti ne tik darbuotojams reikalingus įgūdžius, bet ir pačią darbo rinką. Dalis profesijų gali išnykti, atsirasti naujų veiklos sričių, o žmonėms gali tekti per karjerą keisti ne vieną profesinę kryptį. Todėl investicijos į vaikų ugdymą neturėtų būti siejamos tik su pasirengimu vienai konkrečiai profesijai.
Finansinis stabilumas suteikia daugiau pasirinkimų
Pasak komentaro autorės, ateities neapibrėžtumą didina ir kylančios pragyvenimo išlaidos. Pasaulio ekonomikos forumo tyrime pusė apklaustų įmonių vadovų nurodė, kad didėjančios išlaidos reikšmingai paveiks jų verslą. Dar 42 proc. darbdavių panašų poveikį siejo su lėtesniu ekonomikos augimu.
Tokiomis aplinkybėmis vaikams svarbus ne tik žinių bagažas, bet ir finansinis pagrindas. Iš anksto sukauptos santaupos ateityje gali suteikti daugiau laisvės renkantis studijas, persikvalifikuojant, pradedant verslą ar neskubant priimti pirmą pasitaikiusį darbo pasiūlymą.
Vaikų ateities finansinis pagrindas savaime nepašalina ekonominio neapibrėžtumo, tačiau gali sumažinti spaudimą priimti sprendimus vien dėl pinigų trūkumo. Kuo anksčiau pradedama planuoti, tuo ilgesnį laiką galima skirti santaupoms ar investicijoms augti.
Reguliarios sumos ilgainiui gali išaugti
Kaip iliustracinį pavyzdį autorė pateikia 100 eurų mėnesinę investiciją. Jei tokia suma būtų investuojama 12 metų, o vidutinė metinė grąža siektų 10 proc., laikotarpio pabaigoje investicijų vertė galėtų būti apie 28 tūkst. eurų.
Jeigu pilnametystės sulaukęs jaunuolis portfelio neišleistų ir dar 20 metų kas mėnesį investuotų po 100 eurų, jo vertė galėtų priartėti prie 280 tūkst. eurų. Tai tik teorinis scenarijus, nes investicijų rinkose būna svyravimų, o faktinė grąža gali būti kitokia.
Šis pavyzdys parodo ilgalaikio investavimo principą: anksti pradėtos ir reguliariai skiriamos net gana nedidelės sumos per daugelį metų gali sukaupti reikšmingą vertę.
Svarbu išlaikyti pusiausvyrą
Tėvams taip pat siūloma įvertinti, ar visos išlaidos papildomiems būreliams ir veikloms iš tiesų atitinka vaiko poreikius. Perpildyta dienotvarkė gali didinti nuovargį ir mažinti motyvaciją, todėl ne kiekviena papildoma veikla yra geriausia investicija į ateitį.
Vaikų ateities finansinis pagrindas neturėtų būti suprantamas kaip išsilavinimo ar patirčių pakaitalas. Žinios, gebėjimai, savarankiškumas ir finansinis stabilumas sudaro visumą, kuri jauniems žmonėms gali suteikti daugiau galimybių pradėjus savarankišką gyvenimą.
Šaltinis: elta.lt
