Senų fabrikų konversija Vilniuje vis dažniau tampa būdu pritaikyti istorines pramonines erdves šiuolaikiniam gyvenimui. Buvusiuose fabrikuose įsikuria biurai, restoranai, kultūros bei renginių vietos, tačiau architektai pabrėžia, kad tokie projektai reikalauja daugiau laiko ir investicijų nei nauja statyba.
Pramoniniai pastatai miestams augant dažnai atsidūrė patraukliose ir gerai pasiekiamose vietose. Anksčiau miesto pakraščiuose buvę fabrikai šiandien tampa teritorijomis, kuriose galima kurti naujus verslo ir bendruomenių centrus.
Vilniuje dar vyrauja pavienių pastatų atnaujinimas
„A2SM“ architekto Aurimo Sasnausko teigimu, Vilniuje kompleksinių industrinių teritorijų pertvarkymo kol kas nėra daug. Dažniau rekonstruojami pavieniai pastatai, o didesnėse buvusiose gamyklų teritorijose senąją struktūrą neretai pakeičia nauji kvartalai.
Vilniaus situacija skiriasi nuo Berlyno, Londono ar Kopenhagos, kur seni pramoniniai pastatai dažniau integruojami į naujus kvartalus. Sostinėje didesnė pramonė daugiausia plėtojosi po Antrojo pasaulinio karo, todėl dalis likusių gamybinių teritorijų yra sovietmečio palikimas.
Kaip tokios raidos pavyzdžiai minimos buvusios pramoninės teritorijos, kuriose išaugo „Paupys“, taip pat buvusios „Velgos“ gamyklos vieta. Pasak architekto, nauja statyba ekonomiškai dažnai yra paprastesnė, nes erdves galima suplanuoti racionaliau, tačiau tokiu atveju prarandama dalis vietos autentiškumo.
Išsaugoti verta ne kiekvieną gamyklą. Didesnį potencialą turi patraukliose miesto vietose esantys, neužteršti ir architektūriškai įdomesni kompleksai. Tokios senų fabrikų konversijos gali būti palankios ir tvarumo požiūriu, nes leidžia panaudoti dalį esamų konstrukcijų bei medžiagų ir sumažinti naujos statybos mastą.
Istorinės erdvės turi atitikti šiuolaikinius poreikius
Pramoniniuose pastatuose architektams tenka derinti išlikusias konstrukcijas su šiuolaikiniais biurams ir viešosioms erdvėms keliamais reikalavimais. Įmonėms svarbus ne tik išskirtinis interjeras, bet ir kokybiškas vėdinimas, vėsinimas, interneto ryšys bei patogios bendrosios erdvės.
Senuose fabrikuose dažnai lieka nestandartinių, ne visada racionalių patalpų. Technologijų ir kūrybinių industrijų įmonėms tai gali tapti privalumu, nes tokios erdvės išsiskiria iš vienodai suplanuotų naujų biurų.
Didesniuose kompleksuose svarbu neapsiriboti vien darbo vietomis. Siekiant, kad teritorijos būtų gyvybingos ir po darbo valandų, jose kuriami restoranai, sporto bei renginių erdvės, viešosios vietos.
Buvusiame „Lelijos“ fabrike įrengtas konferencijų centras
Vienas naujesnių pavyzdžių Vilniuje yra buvusio „Lelijos“ siuvimo fabriko teritorijoje vystomas „Tech Zity Vilnius“. Seniausiame komplekso korpuse įrengtas „Samsung“ konferencijų centras, kuriame numatytos keturios renginių erdvės, talpinančios iki 1 tūkst. žmonių.
Centre rengiamos verslo ir technologijų konferencijos, produktų pristatymai, mokymai bei įmonių ir profesinių bendruomenių susitikimai. Didžiausia salė, priklausomai nuo renginio formato, gali priimti daugiau kaip 500 žmonių.
„Samsung“ komunikacijos vadovės Lietuvoje Eglės Tamelytės teigimu, technologijų sektoriui reikia ne tik skaitmeninių platformų, bet ir fizinių vietų, kuriose bendruomenės galėtų susitikti gyvai, dalytis patirtimi ir užmegzti profesinius ryšius.
Pastato konstrukcijos nulėmė renginių erdvių sprendimą
Konferencijų centro projektą rengę architektai pirmiausia vertino jau esančio pastato savybes. Antrajame aukšte išlikusios 1947 metais įrengtos medinės stogo santvaros leido suformuoti didelę patalpą be kolonų. Būtent ši konstrukcija tapo viena priežasčių, kodėl čia pasirinkta renginių funkcija.
Pastato tūris ir langų ritmika buvo išsaugoti, o viduje atvertos medinės stogo konstrukcijos. Kartu gamybinę patalpą teko pritaikyti kitokiems techniniams poreikiams, ypač akustikai ir garso izoliacijai. Tam naudoti medžio ir mineralinės vatos elementai, akustinis gipsas, užuolaidos, taip pat sustiprintos stogo ir betoninių grindų konstrukcijos.
Šis projektas rodo, kad senų fabrikų konversija prasideda ne nuo tuščio plano, o nuo to, kas jau išlikę pastate. Tinkamai parinkus naują paskirtį, senos konstrukcijos gali tapti pagrindiniu erdvės išskirtinumu.
Šaltinis: elta.lt
