Pradžia › Aktualijos › Nuo lapkričio keisis darbo santykių taisyklės: daugiau laisvės, bet ir naujų rizikų
Posted in

Nuo lapkričio keisis darbo santykių taisyklės: daugiau laisvės, bet ir naujų rizikų

Besijuokianti šviesiaplaukė moteris balta palaidine ir juodomis kelnėmis
Darbo kodekso pakeitimai gali keisti kasdienius darbo santykius.

Darbo kodekso pakeitimai nuo 2026 m. lapkričio 1 d. suteiks daugiau lankstumo darbo santykiuose, tačiau kartu atsiras ir naujų neaiškumų. Bus keičiamos darbo sutarčių sudarymo bei nutraukimo, atsiskaitymo su darbuotojais, nuotolinio darbo ir darbo pareigų pažeidimų tyrimo taisyklės.

Didžiausi pokyčiai bus aktualūs darbuotojams, kurių mėnesinis darbo užmokestis siekia bent du šalies ūkio vidutinius mėnesinius bruto darbo užmokesčius. Su jais bus galima susitarti dėl didesnės dalies imperatyvių darbo teisės normų netaikymo, jeigu bus išlaikyta darbdavio ir darbuotojo interesų pusiausvyra.

Daugiau galimybių tartis dėl darbo sutarties pabaigos

Iki šiol tokie susitarimai negalėjo apimti darbo sutarties pasibaigimo taisyklių. Nuo lapkričio 1-osios šis ribojimas bus panaikintas, todėl aukštesnį darbo užmokestį gaunantys darbuotojai ir darbdaviai galės individualiai tartis ir dėl kitokių darbo santykių nutraukimo sąlygų.

Įstatyme nėra išsamiai nustatyta, kaip turėtų būti užtikrinama interesų pusiausvyra. Praktikoje gali kilti klausimų, ar darbuotojo atsisakymą nuo tam tikros garantijos pakaktų kompensuoti didesne išeitine išmoka, ilgesniu įspėjimo terminu, papildomomis teisėmis ar kitomis sutarties sąlygomis. Šiuos klausimus ilgainiui turės išspręsti darbo ginčų komisijų ir teismų praktika.

Dar vienas svarbus pokytis susijęs su atleidimu darbdavio valia. Darbo kodekso 59 straipsnyje nebeliks draudimo šį pagrindą taikyti tais atvejais, kai egzistuoja Darbo kodekso 57 straipsnyje nurodytos priežastys. Kartu bus nustatyta, kad atleidimas turi būti grindžiamas pagrįsta priežastimi.

Trys darbo dienos įspėjimo terminas ir ne mažesnė kaip šešių darbuotojo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka išliks. Vis dėlto darbdaviams gali tekti papildomai pagrįsti, kodėl pasirinktas būtent šis atleidimo būdas.

Keisis atsiskaitymo su darbuotojais tvarka

Atleidimo metu šalys raštu galės susitarti, kad išmokų dalis, viršijanti vieną darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, būtų sumokėta vėliau, tačiau ne vėliau kaip per tris mėnesius. Dėl sumos iki vieno vidutinio darbo užmokesčio bus galima susitarti atsiskaityti per ne ilgesnį kaip dešimties darbo dienų terminą.

Taip pat keisis delspinigių už pavėluotai mokamas su darbo santykiais susijusias išmokas skaičiavimas. Nuo 2026 m. birželio 7 d. nebegalioja ankstesnė šešių mėnesių netesybų riba darbdaviui, kuris uždelsia galutinai atsiskaityti su darbuotoju.

Bus tikslinamos nuotolinio darbo ir kitos taisyklės

Darbdaviai siauriau galės atsisakyti tenkinti darbuotojų, turinčių specialią teisę prašyti nuotolinio darbo, prašymus. Atsisakymas turės būti grindžiamas darbo organizavimo ar gamybos proceso ypatumais. Kolektyvinėse sutartyse taip pat bus galima nustatyti kitokią nuotolinio darbo išlaidų kompensavimo tvarką.

Darbo kodekso pakeitimai taip pat pailgins laiką, per kurį gali būti priimamas sprendimas dėl darbo sutarties nutraukimo už darbo pareigų pažeidimą. Į nustatytą terminą nebebus įskaičiuojamas darbuotojo laikinojo nedarbingumo ir atostogų laikas.

Be to, kodekse bus aiškiau reglamentuojamas darbo dienos sutrumpinimas viena valanda prieš šventes ir tokios valandos apmokėjimas. Bus numatyti ir atvejai, kai dėl darbo organizavimo ar nepertraukiamos veiklos darbo dienos sutrumpinti nėra galimybės.

Planuojama, kad naujosios nuostatos suteiks daugiau galimybių derėtis dėl darbo sąlygų, ypač aukštesnes pareigas einantiems ir daugiau uždirbantiems darbuotojams. Tačiau prieš sudarant ar keičiant darbo sutartis darbdaviams teks įvertinti ne tik finansines sąlygas, bet ir papildomai dokumentuoti darbuotojui suteikiamas garantijas.


Šaltinis: elta.lt