Vilniaus šilumos tinklo rekonstrukcija šiemet apėmė 8,748 kilometro trasų, o į šiuos darbus investuota apie 9 mln. eurų. Tuo pat metu hidraulinių bandymų atlikta maždaug 30 proc. mažiau nei įprastai, todėl daliai gyventojų pavyko išvengti laikino karšto vandens tiekimo nutraukimo.
Po sostinės gatvėmis, kiemais ir pėsčiųjų takais driekiasi 778 kilometrų ilgio centralizuoto šilumos tiekimo tinklas. Jo būklė šiltuoju metų laiku tikrinama hidrauliniais bandymais, o labiausiai susidėvėjusios atkarpos rekonstruojamos.
Patikrinta daugiau kaip pusė tinklo
Hidraulinių bandymų metu vamzdynuose padidinamas slėgis. Taip nustatomos korozijos pažeistos vietos, įtrūkimai, vandens nuotėkiai ir kiti defektai, kurie gali sukelti avarijas.
Šiemet patikros atliktos 25 zonose. Iš viso hidrauliškai patikrinta apie 438 kilometrai tinklo, o jų metu nustatyti ir pašalinti 72 pažeidimai. 2025 metais buvo aptikti 68 pažeidimai, o 2024 metais jų skaičius siekė 174.
Mažesnį bandymų skaičių leido pasirinkti pasikeitę teisės aktai ir nuoseklios investicijos į tinklą. Atsižvelgiant į vamzdynų parametrus, patikros gali būti sutelkiamos ten, kur jos reikalingiausios. Bendrovės teigimu, dėl to apie 46 proc. vilniečių šiemet išvengė šalto vandens tiekimo laikotarpių, susijusių su bandymais.
Atnaujintos trasos aštuoniose seniūnijose
Rekonstrukcijos darbai šiemet vyko Antakalnio, Šnipiškių, Lazdynų, Žirmūnų, Žvėryno, Naujamiesčio, Vilkpėdės ir Šeškinės seniūnijų teritorijose. Šiuo metu dalyje vietų dar tvarkoma po darbų likusi infrastruktūra.
Šilumos trasos sostinėje yra išsidėsčiusios ne tik po pagrindinėmis gatvėmis, bet ir daugiabučių kiemuose, pėsčiųjų takuose bei kitose viešosiose erdvėse. Todėl prieš pradedant darbus reikėjo juos derinti su gyventojais ir aptarti galimus laikinus nepatogumus.
Naujos kartos vamzdynai padeda mažinti šilumos nuostolius ir efektyviau naudoti energiją. Atnaujintoms trasoms taip pat reikia mažiau priežiūros, o gedimų stebėjimo sistemos leidžia greičiau pastebėti pažeidimus.
Investuota ir į gamybos įrenginius
Be Vilniaus šilumos tinklo rekonstrukcijos, šiemet investuota ir į gamybos infrastruktūrą. Buvo remontuojama bei atnaujinama biokuro katilo įranga, taip pat atliktas elektros gamybos įrenginių kapitalinis remontas.
Bendrovė nurodo valdanti didžiausią ir sudėtingiausią centralizuoto šilumos tiekimo tinklą Lietuvoje. Vidutinis jo amžius siekia apie 30 metų, todėl atskirų trasų atnaujinimas laikomas būtinu siekiant užtikrinti patikimesnį tiekimą.
Spalį Vilniuje šiluma kainuoja 5,99 ct/kWh
Spalio mėnesį Vilniuje šilumos kaina siekia 5,99 cento už kilovatvalandę be PVM arba 7,25 cento su 21 proc. PVM. Palyginti su kitais didžiaisiais Lietuvos miestais, tai yra mažiausia šilumos kaina.
Šilumos tarifą sudaro pastovioji, kintamoji ir papildoma dedamosios, prie jų pridedamas valstybės nustatytas PVM. Pastaruosius šešerius metus „Gijų“ pastovioji tarifo dalis buvo mažiausia Lietuvoje.
Šildymo sezonas šiemet prasidėjo spalio 1 dieną. Pastatai su modernizuotais šilumos punktais galėjo būti pradėti šildyti nuo spalio pradžios, o nemodernizuotus punktus turintys pastatai šildomi vėliau. Tokių „Gijų“ aptarnaujamų šilumos punktų Vilniuje yra apie 5 proc.
Už pastato vidaus šildymo ir karšto vandens sistemas atsako administratoriai, bendrijos ar kiti pastatų valdytojai. Kilus klausimų dėl šilumos tiekimo ar šilumos punkto veikimo, gyventojams pirmiausia rekomenduojama kreiptis į savo pastato valdytoją.
Šaltinis: elta.lt
