Prasidėjo lietuviškų kukurūzų sezonas, todėl parduotuvėse jau galima rasti šviežio vietinio derliaus burbuolių. Jų sezonas trunka neilgai, pirmieji kukurūzai paprastai skinami rugpjūčio pabaigoje, o paskutiniai iki pirmųjų šalnų, dažniausiai spalio pradžioje.
Prie Šakių saldžiuosius kukurūzus beveik 30 metų auginantis Deividas Romikaitis sako, kad šviežią burbuolę paruošti galima labai paprastai. Viena svarbiausių taisyklių yra jos nepervirti.
Nuluptą kukurūzo burbuolę pakanka įdėti į verdantį pasūdytą vandenį ir virti apie 3–4 minutes. Grūdeliai turi suminkštėti, tačiau išlikti traškūs ir sultingi.
Dar paprasčiau burbuolę kepti ant grilio. Iškepus ją galima patepti sviestu ir pabarstyti trupučiu druskos. Ūkininko teigimu, visiškai šviežią saldųjį kukurūzą galima valgyti ir žalią.
Šviežumas kukurūzams ypač svarbus
Romikaičių ūkyje šiuo metu saldieji kukurūzai auginami maždaug 25 ha plote. Priklausomai nuo oro sąlygų, per sezoną nuimama nuo 100 iki beveik 200 tonų burbuolių.
Ne visas šis kiekis pasiekia parduotuves. Nuskintos burbuolės rūšiuojamos, o prekybai atrenkamos tik kokybės reikalavimus atitinkančios.
Maždaug 30 proc. ūkyje užauginamų kukurūzų tiekiama prekybos tinklui „Maxima“. Gavus užsakymą, burbuolės nuskinamos, o kitą rytą jau išvežamos į prekybos tinklo sandėlį.
Toks greitis svarbus dėl skonio. Po nuskynimo saldžiųjų kukurūzų savybės palaipsniui keičiasi, todėl ką tik nuskinta burbuolė paprastai būna saldesnė, sultingesnė ir traškesnė.
Šiemet derliaus nuėmimas ūkyje pasikeitė. Anksčiau kukurūzai buvo skinami rankomis, o dabar įsigytas specialus kombainas ir įrengta rūšiavimo linija. Tai leidžia per tą patį laiką paruošti gerokai daugiau produkcijos.
Kaip išsirinkti gerą burbuolę
Parduotuvėje pirmiausia verta pažiūrėti į kukurūzą gaubiančius lapus. Jie turėtų būti žali, neapdžiūvę ir tvirtai prigludę prie burbuolės.
Jeigu kukurūzų neketinama gaminti iš karto, lapų geriau nenuimti.
Namuose burbuoles rekomenduojama laikyti šaldytuve, geriausia šviežiam maistui skirtoje zonoje. Jų nereikėtų sandariai uždaryti plastikiniame maišelyje ar kitoje pakuotėje.
Taip laikomos burbuolės gali išsilaikyti apie 2 savaites. Vis dėlto ilgai laukti neverta, nes geriausias skonis išlieka tada, kai kukurūzas suvalgomas kuo greičiau po nuskynimo.
Lietuviškų kukurūzų sezonas sutampa ir su paskutinėmis grilio savaitėmis. Todėl burbuolę galima ruošti keliais paprastais būdais:
- virti 3–4 minutes ir patiekti su sviestu;
- kepti ant grilio ir pagardinti druska;
- nupjauti išvirtus grūdelius ir naudoti salotoms.
Tinka ir paprastoms salotoms
D. Romikaitis siūlo kukurūzus naudoti ir greitoms salotoms.
5 burbuolėms reikia 2 žaliųjų svogūnų, 60 ml augalinio aliejaus, 2,5 valgomojo šaukšto baltojo vyno acto, bazilikų, druskos ir pipirų.
Burbuoles reikia virti 3–4 minutes, atvėsinti šaltame vandenyje ir peiliu nupjauti grūdelius. Juos sumaišyti su aliejumi, actu, svogūnais, druska ir pipirais. Bazilikus geriausia įmaišyti prieš pat patiekiant.
100 g virtų geltonųjų kukurūzų turi apie 96 kcal, 21 g angliavandenių, 3,4 g baltymų ir 2,4 g skaidulų. Kukurūzuose taip pat yra karotenoidų liuteino ir zeaksantino, B grupės vitaminų, folatų bei mineralinių medžiagų.
Tačiau šviežių burbuolių atveju svarbiausias skirtumas yra ne sudėtingas receptas. Jas galima paruošti per kelias minutes, o vietinio derliaus sezonas baigsis vos prasidėjus pirmosioms šalnoms.
