Pradžia › Aktualijos › Gyventojai vis dažniau tikrina šulinių ir gręžinių vandenį: dalis mėginių neatitiko normų
Posted in

Gyventojai vis dažniau tikrina šulinių ir gręžinių vandenį: dalis mėginių neatitiko normų

Laboratorijos darbuotojas su pirštinėmis laiko kolbą su violetiniu skysčiu
Šulinių vandens tyrimai atliekami laboratorijoje, kur analizuojami įvairūs mėginiai.

Šulinių vandens tyrimai Lietuvoje tampa vis aktualesni gyventojams. Per pirmuosius devynis 2026 metų mėnesius „Vilniaus vandenų“ laboratorija ištyrė beveik 1,2 tūkst. privačių šulinių ir individualių gręžinių vandens mėginių, o maždaug keturi iš dešimties jų neatitiko higienos normų reikalavimų.

Iš viso buvo ištirti 254 šulinių ir 897 individualių gręžinių vandens mėginiai. Tai yra 78 proc. daugiau nei tuo pačiu 2025 metų laikotarpiu, kai laboratorijoje ištirtas 141 šulinio ir 504 gręžinių vanduo.

Dažniausiai nustatyta mikrobinė tarša

Šulinių vandenyje dažniausiai buvo nustatyti mikrobiologinių rodiklių neatitikimai. Koliforminių bakterijų rasta 46 mėginiuose, žarninių enterokokų – 22, o žarninės lazdelės, dar vadinamos E. coli, aptiktos 8 mėginiuose. Dar 12 atvejų nustatytas per didelis nitratų kiekis.

Gręžinių vandens mėginiuose dažniausiai viršytos geležies ir mangano normos. Geležies kiekis buvo per didelis 198, o mangano – 251 mėginyje. Be to, 57 mėginiuose aptikta koliforminių bakterijų, 29 atvejais nustatytas per didelis amonio, o 15 – nitratų kiekis.

„Vilniaus vandenų“ laboratorijos vadovė Rūta Bubulienė pabrėžia, kad vandens išvaizda, kvapas ar skonis ne visada leidžia spręsti apie jo kokybę. Vandenyje gali būti mikrobiologinės taršos arba cheminių medžiagų, kurių žmogus plika akimi nepastebi.

Kada reikėtų ištirti vandenį?

Ekspertės teigimu, geriamojo vandens kokybę rekomenduojama tikrinti bent du kartus per metus. Tyrimą reikėtų atlikti nedelsiant, jei pasikeičia vandens skonis, kvapas ar spalva, taip pat po stiprių liūčių arba potvynių.

Daugiau dėmesio vandens kokybei turėtų skirti šeimos, kuriose yra nėščiųjų ar kūdikių. Mikrobinė tarša gali rodyti į vandenį patekusius ligų sukėlėjus, o padidėjęs geležies ar mangano kiekis dažnai siejamas su gamtinėmis sąlygomis ir gali keisti vandens savybes.

Šulinių vandens tyrimai taip pat padeda nustatyti galimus taršos šaltinius ir pasirinkti tinkamas priemones vandens kokybei gerinti. Vien tai, kad vanduo atrodo skaidrus ir neturi neįprasto kvapo, savaime negarantuoja, jog jis yra saugus vartoti.

Kaip užsisakyti vandens tyrimą?

Individualių šulinių, gręžinių ir šaltinių savininkai šulinių vandens tyrimus gali užsisakyti „Vilniaus vandenų“ savitarnoje, telefonu arba klientų aptarnavimo skyriuje. Mėginį galima pristatyti į laboratoriją Maironio g. 12, Vilniuje, arba užsisakyti specialisto atvykimą, kad jis mėginį paimtų vietoje.

Mikrobiologiniams tyrimams skirta sterili 500 mililitrų talpa išduodama laboratorijoje Maironio g. 12 arba klientų aptarnavimo padalinyje Spaudos g. 8-1, Vilniuje. Fiziko-cheminiams tyrimams galima naudoti švarią vieno litro plastikinę talpą.

Kaip tinkamai paimti mėginį?

  • Prieš imant mėginį gręžinio vandenį reikia leisti tekėti bent penkias minutes
  • Talpą reikia pripildyti paliekant nedidelį oro tarpą
  • Negalima liesti talpos vidaus ir dangtelio vidinės dalies
  • Mėginį į laboratoriją reikėtų pristatyti per 2-4 valandas
  • Transportuojant mėginį rekomenduojama laikyti šaltai, ne aukštesnėje kaip 4 laipsnių Celsijaus temperatūroje

Tyrimų protokolai pateikiami elektroniniu paštu arba juos galima atsiimti laboratorijoje.


Šaltinis: elta.lt