Asmeninės DI paskyros darbe Lietuvoje naudojamos gerokai dažniau nei kitose Baltijos šalyse. Tyrimas parodė, kad tokiomis arba nemokamomis dirbtinio intelekto platformomis darbo reikmėms naudojasi 58 proc. apklaustų lietuvių, tačiau dalis jų nežino, kokius įrankius leidžia naudoti darbdavys.
„Samsung“ užsakytos Baltijos šalių vartotojų nuomonės apklausos duomenimis, Latvijoje asmeninėmis arba nemokamomis DI paskyromis darbo reikmėms naudojasi 48,1 proc. respondentų, Estijoje – 49,7 procento. Lietuvoje šis rodiklis yra didžiausias tarp trijų šalių.
Darbuotojai gali perduoti konfidencialią informaciją
DI įrankiai dažnai pasitelkiami dokumentams redaguoti, tekstams apibendrinti ar naujiems pasiūlymams rengti. Vis dėlto net ir įprasta užduotis gali tapti saugumo spraga, jeigu į platformą įkeliamas dokumentas, kuriame yra neviešos informacijos.
„Samsung“ komunikacijos vadovės Lietuvoje Eglės Tamelytės teigimu, darbuotojas, norėdamas greičiau parengti dokumentą, gali įkelti ankstesnę sutartį ir paprašyti DI sukurti naują tekstą. Tokiu atveju į išorinę sistemą gali patekti kainodaros sąlygos, klientų kontaktai ar kita jautri informacija.
Ekspertė pabrėžia, kad asmeninės ar nemokamos paskyros savaime nebūtinai yra nesaugios. Tačiau skirtingose platformose gali būti taikomos nevienodos privatumo ir duomenų saugojimo sąlygos, o įmonėms ne visada įmanoma kontroliuoti, kokia informacija perduodama per darbuotojų paskyras.
Daugelyje įmonių nėra aiškios DI naudojimo tvarkos
Apklausos rezultatai rodo, kad darbuotojams dažnai trūksta konkrečių gairių. Net 54 proc. respondentų nurodė, jog jų darbovietėje nėra DI naudojimo taisyklių. Dar 17,3 proc. apklaustųjų nežinojo, ar tokie reikalavimai apskritai nustatyti.
18,5 proc. respondentų pripažino bent kartais naudoję darbdavio nepatvirtintus DI įrankius. Be to, 28,7 proc. apklaustųjų teigė nežinantys, kokias platformas leidžia naudoti jų įmonė.
Pasak E. Tamelytės, darbuotojai DI pradeda naudoti greičiau, nei organizacijos spėja parengti vidaus taisykles. Todėl vien draudimų nepakanka – įmonės turėtų aiškiai paaiškinti, kokiais duomenimis galima dalytis, kokia informacija turi likti organizacijos viduje ir kokie įrankiai yra patvirtinti.
Kaip sumažinti duomenų nutekėjimo riziką?
Naudojant asmenines DI paskyras darbe, pirmiausia reikėtų įvertinti, kokia informacija perduodama platformai ir kaip ji joje tvarkoma. Jei duomenų nebūtų galima atskleisti pašaliniam žmogui, jų nereikėtų kelti ir į nepatvirtintą DI įrankį.
- Prieš įkeliant dokumentą pašalinti vardus, kontaktinius duomenis, įmonių pavadinimus ir kitą jautrią informaciją
- Patikrinti, ar iš likusių duomenų vis tiek nebūtų galima nustatyti konkretaus asmens ar atskleisti konfidencialių detalių
- Pasidomėti, ar pokalbiai naudojami DI modeliams tobulinti ir kiek laiko saugoma pateikta informacija
- Įsitikinti, ar galima apriboti duomenų perdavimą ir ištrinti pateiktą informaciją
Ekspertės teigimu, pokalbio istorijos ištrynimas nebūtinai reiškia, kad visi perduoti duomenys iš karto pašalinami iš sistemos. Dėl to svarbu ne tik tinkamai sukonfigūruoti privatumo nustatymus, bet ir iš anksto vengti neskelbtinos informacijos perdavimo.
Duomenų apsaugai gali padėti ir technologiniai sprendimai. Pavyzdžiui, dalis „Samsung Galaxy AI“ funkcijų informaciją apdoroja pačiame telefone, o „Samsung Knox“ platforma bei organizacijoms skirti įrenginių valdymo įrankiai leidžia geriau kontroliuoti naudojamas funkcijas. Vis dėlto technologinės apsaugos nepakeičia darbuotojų atsakomybės ir aiškių įmonės taisyklių.
Šaltinis: elta.lt
