DI turinio skaidrumas tampa vis svarbesnis, nes dirbtinio intelekto sukurtą ar pakeistą informaciją ne visada galima atskirti nuo žmogaus darbo. Europos Sąjungos Dirbtinio intelekto aktas numato tam tikro turinio žymėjimo ir kilmės atskleidimo reikalavimus, o rinkos dalyviai ieško techninių būdų juos įgyvendinti.
Dirbtinis intelektas jau naudojamas tekstams, vaizdams ir garso įrašams kurti, taip pat informacijai redaguoti, versti ar apdoroti. Todėl viešai skelbiamas turinys gali būti sukurtas ne tik nuo pradžių, bet ir iš dalies pakeistas pasitelkus DI.
Turinio kilmę padeda nustatyti techninės žymos
Didžiosios DI bendrovės daugiausia remiasi dviem sprendimais. Vienas jų – nematomi vandens ženklai, įterpiami tiesiai į sugeneruotą tekstą. Tokios žymos vartotojas paprastai nemato, jos nekeičia turinio prasmės ar skaitomumo, o tam tikrais atvejais gali išlikti net tekstą nukopijavus ar redagavus.
Kitas būdas – metaduomenys, kuriuose gali būti nurodoma, kaip turinys buvo sukurtas, redaguotas ir kokia sistema prie jo prisidėjo. Ši informacija dažnai nėra pateikiama kaip aiški žinutė ar didelė „sukurta DI“ etiketė. Ji gali būti paslėpta techniniame failo sluoksnyje ir matoma tik naudojant specialias priemones.
Tokius sprendimus taiko ar kuria tokios bendrovės kaip „Anthropic“, „OpenAI“ ir „Google“. Jų pavyzdys rodo, kad turinio atpažinimas tampa ne vien teisiniu, bet ir technologiniu klausimu.
Žymėjimas negarantuoja visiško tikslumo
Techninės žymos turi reikšmingų ribojimų. Jei DI buvo naudojamas tik teksto korektūrai, vertimui ar santraukai, galutiniame dokumente vis tiek gali atsirasti DI žyma. Tai nebūtinai reiškia, kad sistema buvo pagrindinė turinio autorė.
Priešinga situacija taip pat įmanoma. Žymos nebuvimas dar neįrodo, kad dirbtinis intelektas nebuvo naudotas. Vandens ženklai gali tapti neaptinkami stipriai redagavus, perfrazavus ar išvertus tekstą, o metaduomenys gali dingti pakeitus failo formatą, padarius ekrano kopiją ar kitaip apdorojus turinį.
Dėl to rinkos dalyviai siekia kurti tarpusavyje suderinamus standartus. Prie šių pastangų prisideda „Apple“, „ElevenLabs“, „Kakao“, „NVIDIA“ ir „OpenAI“. Tai svarbu todėl, kad vienoje platformoje sukurtas vaizdas ar tekstas dažnai vėliau perkeliamas į kitą sistemą, redaguojamas ir naudojamas kitame kontekste.
Kada skaidrumas ypač svarbus verslui?
Reguliavimo tikslas nėra apsunkinti kiekvieną DI panaudojimo atvejį. Jei reklamoje sukuriamas akivaizdžiai išgalvotas animacinis personažas, žmogui paprastai nekyla abejonių, kad jis mato fikciją.
Didesnė rizika atsiranda tuomet, kai DI sukurtas ar pakeistas turinys gali būti palaikytas tikru. Pavyzdžiui, realistiškas žinomo žmogaus atvaizdas gali sudaryti įspūdį, kad jis rekomenduoja konkretų produktą, nors iš tiesų su juo neturi nieko bendro. Nežinodama tikrosios turinio kilmės, auditorija gali priimti sprendimus remdamasi klaidingu įspūdžiu.
Tokiais atvejais DI turinio skaidrumas tampa svarbus ne tik dėl galimų teisinių reikalavimų, bet ir dėl reputacijos. Verslui verta įvertinti, kaip buvo sukurtas viešai skelbiamas turinys, kas peržiūrėjo DI sugeneruotą rezultatą ir kas už jį atsako.
Vien „DI“ ženklo nepakaks
Skirtingos bendrovės renkasi nevienodus sprendimus: „Anthropic“ daug dėmesio skiria vandens ženklams ir failų kilmės metaduomenims, „OpenAI“ naudoja kelių signalų derinį, o „Google“ plėtoja „SynthID“ bei su turinio kilme susijusius standartus.
Vis dėlto nė vienas techninis būdas nėra tobulas. Metaduomenys gali būti pašalinti, o vandens ženklai – prarasti ar tapti neaptinkami. Todėl ateityje svarbus bus ne vien matomas simbolis prie turinio, bet visas jo kelias – nuo sukūrimo iki publikavimo ir dalijimosi.
DI turinio skaidrumas galiausiai priklausys ne tik nuo naudojamų technologijų. Ne mažiau svarbu, kad organizacijos aiškiai suprastų, kada žmogus yra pagrindinis kūrėjas ir redaktorius, o kada DI tampa esmine galutinio rezultato dalimi.
Šaltinis: elta.lt
