Dirbtinis intelektas darbe Lietuvos gyventojams tampa vis įprastesnis, tačiau jo poveikis produktyvumui kol kas ribotas. „Samsung“ užsakytas Baltijos šalių tyrimas parodė, kad lietuviai DI dažniausiai pasitelkia informacijos paieškai, tekstams rengti ir idėjoms generuoti, o sudėtingesnius procesus jam patiki gerokai rečiau.
Kasdien darbo reikmėms DI naudoja 15,3 proc. Lietuvos respondentų, dar 25,8 proc. tai daro kelis kartus per savaitę. Vis dėlto beveik ketvirtadalis, arba 23,9 proc., apklaustųjų teigė šios technologijos darbe niekada nenaudojantys.
Lietuviai DI dažniausiai pasitelkia paprastoms užduotims
Apklausa atskleidė, kad populiariausia DI pritaikymo sritis Lietuvoje yra informacijos paieška. Šiam tikslui technologiją naudoja 52,1 proc. respondentų. Tekstams rašyti ar redaguoti DI pasitelkia 37,6 proc., o naujoms idėjoms generuoti – 35,2 proc. apklaustųjų.
Sudėtingesnės užduotys kol kas patikimos rečiau. Duomenų analizei ir ataskaitoms rengti DI naudoja 19,8 proc. respondentų, o darbo procesams automatizuoti – tik 14,4 proc.
„Samsung“ komunikacijos vadovės Lietuvoje Eglės Tamelytės teigimu, tai rodo, kad DI dažniau naudojamas pavieniams veiksmams, o ne visam darbo procesui pertvarkyti. Jos vertinimu, didesnė nauda atsiranda tada, kai technologija padeda ne tik greičiau atlikti vieną užduotį, bet ir sumažina pasikartojančio darbo apimtį.
Pavyzdžiui, užuot atskirai apibendrinus kiekvieną dokumentą, galima sukurti nuoseklų procesą, kuriame informacija būtų surenkama, susisteminama ir parengiama tolesnei analizei. Tokiu atveju darbuotojui lieka daugiau laiko sprendimams, kuriems reikalingas žmogaus vertinimas.
Laiko sutaupoma mažiau nei Latvijoje ir Estijoje
Ribotas dirbtinis intelektas darbe panaudojimas atsispindi ir vertinant sutaupytą laiką. 13,1 proc. Lietuvos respondentų nurodė, kad naudodamiesi DI laiko visai nesutaupo. Dar 68,7 proc. apklaustųjų teigė per savaitę sutaupantys ne daugiau kaip dvi valandas.
Mažiausiai tris valandas per savaitę dėl DI sutaupo 18,2 proc. lietuvių. Latvijoje tokių respondentų dalis siekia 29,6 proc., Estijoje – 24,6 proc.
Ekspertės teigimu, vertinant technologijos naudą svarbu atsižvelgti ne vien į tai, kaip greitai sugeneruojamas tekstas ar atliekamas kitas veiksmas. Jei darbuotojas vėliau tiek pat laiko skiria DI pateiktai informacijai tikrinti ir taisyti, tikrasis produktyvumo prieaugis gali būti nedidelis.
DI naudą siūloma vertinti plačiau
Pasak E. Tamelytės, didesnio efektyvumo galima pasiekti pirmiausia nustačius reguliariai pasikartojančias užduotis. Tokiose srityse technologija gali padėti sutaupyti ne kelias minutes, o reikšmingą dalį darbo laiko per savaitę.
Tačiau dirbtinis intelektas darbe gali būti naudingas ne tik dėl sutaupytų valandų. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad svarbu ir tai, kiek smulkių sprendimų bei veiksmų technologija gali perimti iš žmogaus.
DI sprendimai jau naudojami ne tik kompiuteriuose. Išmaniuosiuose telefonuose jie gali padėti apibendrinti susitikimus, susisteminti užrašus ar išversti pokalbį. Išmanieji įrenginiai namuose taip pat gali prisidėti prie maisto atsargų ir energijos sąnaudų valdymo.
Tokiu būdu technologijos vertė matuojama ne vien laiku, kurį pavyksta sutaupyti. Ne mažiau svarbu, ar DI sumažina kasdienių rutininių sprendimų ir informacijos apdorojimo naštą, leisdamas žmogui daugiau dėmesio skirti svarbesnėms užduotims.
Šaltinis: elta.lt
