Palydovinis internetas Lietuvoje gali tapti svarbia papildoma ryšio priemone atokiose vietovėse ar krizių metu, tačiau jis nepakeis šviesolaidinių ir mobiliųjų tinklų. Telekomunikacijų ekspertai pabrėžia, kad patikimiausią ryšio sistemą sudaro tarpusavyje derinamos technologijos.
Diskusijas apie palydovinio ryšio ateitį sustiprino „Starlink“ naudojimas Ukrainoje. Karo sąlygomis ši sistema tapo svarbiu būdu užtikrinti ryšį, todėl kilo klausimų, ar palydovinis internetas ateityje galėtų pakeisti tradicinius telekomunikacijų tinklus.
Palydovai sprendžia ne visas ryšio problemas
Palydovinis ryšys ypač naudingas ten, kur šviesolaidžio tiesimas ar bazinių stočių statyba būtų pernelyg brangi ir sudėtinga. Tai gali būti atokūs vienkiemiai, rezervatai, sunkiai pasiekiamos teritorijos, stichinių nelaimių vietos ar karinių konfliktų zonos.
Vis dėlto palydovas dažniausiai išsprendžia tik vadinamąją paskutinės mylios problemą – padeda ryšį pasiekti galutiniam vartotojui, kai kitos galimybės yra ribotos. Didžioji dalis duomenų ir toliau keliauja per antžeminę infrastruktūrą: duomenų centrus, tarptautines jungtis, magistralinius šviesolaidinius tinklus ir vietinius prieigos tinklus.
Dėl to palydovinis internetas Lietuvoje vertintinas ne kaip tiesioginis šviesolaidžio ar mobiliojo ryšio konkurentas, o kaip papildomas sprendimas konkrečioms situacijoms. Jo pranašumas išryškėja tada, kai tradicinių tinklų įrengimas dėl geografijos ar kitų aplinkybių nėra racionalus.
Lietuvoje tradiciniai tinklai išlieka pagrindiniai
Lietuva pasižymi plačiai išvystyta ryšio infrastruktūra. Didžioji dalis gyventojų gali naudotis sparčiaisiais mobiliaisiais tinklais ir šviesolaidiniu internetu, todėl palydovinis ryšys šalies mastu dažniau tampa papildoma, o ne pagrindine alternatyva.
Ryšių reguliavimo tarnybos duomenimis, „Telia“ 5G ryšys pasiekia 99,7 proc. namų ūkių, o vidutinė mobiliojo interneto gavimo sparta šiame tinkle siekia 285,7 Mb/s. Tokie rodikliai rodo, kad tankiai gyvenamose ir gerai infrastruktūra aprūpintose teritorijose antžeminiai tinklai išlieka efektyvesni.
Palydovinio ryšio galimybes riboja talpa
Vienas svarbiausių palydovinių ir antžeminių tinklų skirtumų yra turima talpa. Palydovai gali apimti dideles teritorijas, tačiau jų ištekliai nėra neriboti. Didėjant vartotojų skaičiui, vienu metu naudojančiam tą pačią sistemą, didėja ir infrastruktūros apkrova.
Todėl palydovinis ryšys geriausiai veikia ten, kur vartotojų nėra daug arba kur nėra kitų patikimų prisijungimo būdų. Tankiai apgyvendintose vietovėse didesnį pajėgumą paprastai užtikrina šviesolaidiniai ir mobiliojo ryšio tinklai.
Atsparumą kuria keli nepriklausomi sluoksniai
Palydovinis ryšys gali būti svarbi atsarginė priemonė krizės atveju, nes palydovinę infrastruktūrą sunkiau fiziškai pažeisti. Tačiau vien jos nepakanka ilgalaikiam ryšio atsparumui užtikrinti.
Patikima sistema remiasi keliais sluoksniais: mobiliuoju ryšiu, šviesolaidiniais tinklais, duomenų centrais, debesijos paslaugomis, tarptautinėmis jungtimis ir palydovinėmis technologijomis. Sutrikus vienai grandžiai, kitos gali padėti išlaikyti ryšį.
Lietuvos telekomunikacijų sektorius į infrastruktūrą kasmet investuoja apie 100 mln. eurų. Vien „Telia“ per pastaruosius trejus metus į mobiliojo ir fiksuotojo ryšio tinklus investavo daugiau kaip 97 mln. eurų. Tai rodo, kad ryšio plėtra nėra siejama su viena vienintele technologija.
Palydovinis internetas Lietuvoje ateityje gali tapti dar vienu svarbiu tinklo elementu, tačiau kabeliai ir antžeminiai tinklai išliks būtini. Kosmoso ir ryšio temų kontekstą savo publikacijose taip pat nagrinėja astronomija.lt.
Šaltinis: elta.lt
