Centralizuoto šildymo ateitis vis labiau siejama ne tik su katilinėse pagaminta šiluma, bet ir su energija, kuri šiandien dažnai išleidžiama į aplinką. VILNIUS TECH Pastatų energetikos katedros docento dr. Artur Rogožos teigimu, šildymo sistemos turės tapti lankstesnės, išmanesnės ir gebėti sujungti skirtingus energijos šaltinius.
Nors centralizuotas šilumos tiekimas Lietuvoje daugeliui vis dar primena sovietmečiu statytus daugiabučius ir dideles žiemos sąskaitas, jo sukūrimo laikotarpis neapibrėžia dabartinių technologijų galimybių. Šiaurės Europos valstybės, tokios kaip Danija, Švedija ir Suomija, šią sistemą vertina kaip modernų būdą efektyviai panaudoti vietinius ir atsinaujinančius energijos išteklius.
Biokuras buvo svarbus, tačiau prasideda naujas etapas
Per pastaruosius 10-15 metų Lietuvos šilumos sektoriuje ypač išaugo biokuro reikšmė. Jo plėtra padėjo mažinti priklausomybę nuo importuojamų gamtinių dujų, didino energetinį saugumą ir prisidėjo prie didesnės konkurencijos šilumos gamybos rinkoje.
Tačiau tolesnė plėtra, pasak mokslininko, bus susijusi ne vien su iškastinio kuro mažinimu. Daugiau dėmesio reikės skirti energijos vartojimo efektyvumui, skaitmeniniam valdymui, šilumos saugykloms, įvairių tipų šilumos siurbliams ir naujų energijos šaltinių integracijai.
Šildymo sąskaitas lemia ne tik kuro kaina
Modernesnė šilumos gamybos infrastruktūra savaime negarantuoja mažesnių sąskaitų. Galutinę gyventojų mokamą sumą lemia ne tik kuras, bet ir investicijos, tinklų priežiūra, elektros energijos kaina bei konkretaus pastato suvartojamos šilumos kiekis.
Prastos energetinės būklės pastatas gali sunaudoti du ar net tris kartus daugiau šilumos nei tinkamai renovuotas. Dėl to didžiausi taupymo rezervai šiandien slypi ne tik šilumos gamyboje, bet ir pačiuose pastatuose.
Nerenovuoti daugiabučiai apsunkina ir visos sistemos modernizavimą. Jų šildymui dažnai būtinas aukštesnės temperatūros vanduo, todėl tinkluose reikia palaikyti aukštesnę temperatūrą. Tai didina šilumos nuostolius ir riboja galimybes diegti žemesnės temperatūros technologijas.
Šilumą būtų galima surinkti iš duomenų centrų ir gamyklų
Viena perspektyviausių krypčių – perteklinės šilumos panaudojimas. Duomenų centrai, prekybos centrai, gamyklos, nuotekų valyklos ir šaldymo įrenginiai išskiria energiją, kuri dažnai tiesiog išsisklaido aplinkoje. Surinkus šią šilumą, ją būtų galima perduoti į miesto centralizuoto šilumos tiekimo tinklą.
Tam reikalingi didelės galios šilumos siurbliai. Jie gali pakelti surinktos žemos temperatūros šilumos temperatūrą iki tinkamos šilumos tiekimo sistemai. Tokiu būdu būtų galima panaudoti ne tik pramonės ar paslaugų sektoriuose susidarančią energiją, bet ir vandens telkiniuose esančią šilumą.
Tokie projektai jau vystomi ir Lietuvoje. Vilniuje Telecentras ir AB „Miesto gijos“ planuoja duomenų centro serverių išskiriamą šilumą perduoti į miesto centralizuoto šilumos tiekimo tinklą.
Didžiausi iššūkiai – investicijos ir pastatų būklė
Technologijos, leidžiančios panaudoti perteklinę šilumą, jau egzistuoja, tačiau jų diegimą riboja didelės pradinės investicijos. Nauji sprendimai ilgainiui gali mažinti gamybos sąnaudas, bet jų įrengimas turi būti ekonomiškai priimtinas vartotojams.
Taip pat būtina atnaujinti pastatus ir pritaikyti tinklus mažesniam bei kintančiam šilumos poreikiui. Sėkmingam perteklinės energijos panaudojimui reikalingas ir glaudus energetikos įmonių, verslo bei viešojo sektoriaus bendradarbiavimas.
Eksperto vertinimu, iki 2050 metų centralizuoto šilumos tiekimo sistemos ir toliau bus svarbi miestų energetikos dalis. Tačiau centralizuoto šildymo ateitis priklausys nuo to, kaip efektyviai bus suderinti skirtingi energijos šaltiniai, šilumos saugyklos, išmanusis valdymas ir renovuoti pastatai.
Ateities sistema turėtų labiau priminti energetinę platformą, galinčią lanksčiai valdyti įvairius šilumos gamintojus ir vartotojus. Tokia centralizuoto šildymo ateitis galėtų padėti geriau panaudoti vietinius išteklius, sumažinti priklausomybę nuo kuro kainų svyravimų ir užtikrinti stabilesnį šilumos tiekimą.
Šaltinis: elta.lt
