Rugsėjo finansų rinkų apžvalga rodo, kad akcijų rinkos išlaikė atsparumą nepaisant aukštesnių palūkanų, energetikos krizės ir naujų klausimų dėl dirbtinio intelekto saugumo. Tuo metu obligacijų rinkoms mėnuo buvo gerokai sudėtingesnis, o Baltijos šalyse dėmesio sulaukė neaiški „airBaltic“ ateitis.
„Luminor investicijų valdymas“ fondų valdytojo Vytenio Lapinsko vertinimu, rugsėjį rinkų nuotaikas veikė aukštos gamtinių dujų ir dyzelino kainos. Artėjant šildymo sezonui naujų susitarimų dėl energetikos situacijos nebuvo, todėl centriniai bankai toliau griežtino pinigų politiką.
Obligacijų rinkoms mėnuo buvo nepalankus
JAV, euro zonos ir Japonijos centriniai bankai po ilgesnės pertraukos vieningai padidino palūkanų normas. Dalis jų atstovų taip pat signalizavo, kad palūkanos gali būti keliamos ir toliau, jeigu infliacijos lūkesčiai išliks didesni nei tikėtasi.
Didėjančios palūkanos mažino daugelio regionų obligacijų kainas. Euro zonoje vyriausybių vertybinius popierius papildomai veikė politinis nestabilumas. Vokietijoje per regioninius rinkimus pirmąją vietą užėmė kraštutinių dešiniųjų partija AfD, o Prancūzijos valstybės skola pasiekė 119 proc. bendrojo vidaus produkto.
Per mėnesį atpigo visi pagrindiniai obligacijų indeksai. Bendras euro zonos obligacijų indeksas sumažėjo 1,7 procento.
Akcijų rinkos išlaikė augimo kryptį
Nepaisant nepalankaus sezoniškumo ir griežtesnės pinigų politikos, akcijų rinkų optimizmas neslopo. Technologijų sektoriuje investuotojų dėmesio sulaukė „Meta“ pristatytas asmeninis dirbtinio intelekto asistentas „Muse“ ir „Apple“ naujas sulankstomas telefonas „iPhone Duo“.
Per mėnesį „Meta“ akcijos pabrango 27 proc., o „Apple“ akcijų vertė padidėjo 5 proc. Vertinant eurais, pasaulio akcijų indeksas ūgtelėjo 1,1 procento.
JAV pinigų politikos pokyčiai ir griežtas centrinio banko vadovo Kevino Warsho pasisakymas dėl tolesnės kovos su infliacija sustiprino JAV dolerį. Euro atžvilgiu jis pabrango daugiau nei 2 procentais. Tuo metu auksas, vertinant eurais, atpigo apie 4 proc., o bitkoinas pabrango apie 9 proc.
„airBaltic“ restruktūrizavimas didina neapibrėžtumą
Rugsėjo 14 dieną Latvijos oro bendrovė „airBaltic“ pradėjo restruktūrizavimo procedūras pagal JAV bankroto kodekso 11 skyrių. Sprendimas priimtas bendrovei nesutarus su kreditoriais ir investuotojais.
Investuotojų grupė, kurią sudaro „Barclays“, „Hayfin Capital Management“, „Morgan Stanley“, „Oaktree Capital“ ir „Strategic Value Partners“, sutiko dalimis suteikti iki 350 mln. eurų siekiančią trumpalaikę paskolą veiklai palaikyti. Taip pat svarstoma mažinti išlaidas ir lėktuvų skaičių bei restruktūrizuoti maždaug 503 mln. eurų skolą.
Restruktūrizavimo metu bendrovė vykdo numatytus skrydžius, tačiau jos ateitis išlieka neaiški. Rugsėjo 23 dieną „Fitch Ratings“ sumažino „airBaltic“ skolos kredito reitingą iki D ir nustatė RR5 skolos susigrąžinimo reitingą.
Baltijos šalių akcijų indeksai per mėnesį taip pat kilo: Lietuvoje ir Latvijoje jų augimas siekė apie 1 proc., o Estijoje – 4 procentus.
Pensijų fondų rezultatai buvo nevienodi
Rugsėjo finansų rinkų apžvalga taip pat parodė skirtingus pensijų fondų rezultatus. Preliminariais duomenimis, konservatyvių „Luminor“ pensijų fondų vertė per mėnesį sumažėjo nuo 1 iki 2 proc., o akcijų fondų vertė padidėjo nuo 0,8 iki 1,3 proc.
Ilgesnio laikotarpio rezultatai išliko teigiami: visų II pakopos gyvenimo ciklo fondų grąžos svertinis vidurkis nuo jų įkūrimo 2019 metais viršija 10 procentų.
Investavimas susijęs su rizika, todėl fondų vertė gali tiek didėti, tiek mažėti. Ankstesni rezultatai negarantuoja būsimos grąžos, o investuotojas gali atgauti mažiau, nei buvo investavęs.
Šaltinis: elta.lt
