Lenkijos konkurencijos ir vartotojų apsaugos tarnyba už darbo rinkos kartelį skyrė beveik 572 mln. zlotų, arba apie 131 mln. eurų, baudų. Didžiausią jų dalį turės sumokėti prekybos tinklą „Biedronka“ valdanti bendrovė „Jeronimo Martins Polska“.
Institucija nustatė, kad bendrovė ir „Biedronką“ aptarnaujančios transporto įmonės beveik septynerius metus ribojo vairuotojų galimybes laisvai keisti darbdavį. Susitarimo dalyviai buvo sutarę nevilioti vieni kitų darbuotojų, o vairuotojui, norinčiam pereiti pas kitą vežėją, reikėjo dabartinio darbdavio sutikimo.
Susitarimą koordinavo ir prekybos tinklo valdytoja
Lenkijos konkurencijos ir vartotojų apsaugos tarnybos vertinimu, „Jeronimo Martins Polska“ šiame susitarime nebuvo tik pasyvi stebėtoja. Bendrovė esą organizavo susitarimą, prižiūrėjo, kaip jo laikomasi, ir tarpininkavo vežėjams keičiantis informacija.
Darbuotojams, kurie pakeisdavo darbą negavę leidimo, galėjo būti ribojama prieiga prie „Biedronkos“ paskirstymo centrų. Tyrimo duomenimis, susitarimą galėjo paskatinti kvalifikuotų vairuotojų trūkumas ir vežėjų konkurencija dėl darbuotojų.
Institucija nurodė, kad tokie veiksmai mažino spaudimą transporto bendrovėms didinti vairuotojų atlyginimus ir gerinti darbo sąlygas. Įprastomis rinkos sąlygomis darbdaviai turėtų konkuruoti dėl darbuotojų, siūlydami jiems palankesnį atlyginimą bei sąlygas.
Didžiausia bauda teko „Biedronkos“ valdytojai
Bendra beveik 572 mln. zlotų sankcija paskirstyta kelioms dešimtims susitarimo dalyvių. „Jeronimo Martins Polska“ skirta 525,54 mln. zlotų bauda. Likusią sumą turės sumokėti 29 transporto įmonės ir 8 fiziniai asmenys.
Šį pažeidimą įvertino ir Europos Komisija. Ji sutiko, kad tokie veiksmai pažeidė Europos Sąjungos konkurencijos taisykles.
Darbo rinkos karteliai sulaukia vis daugiau dėmesio
Europos Komisija 2024 metų gegužę paskelbtoje konkurencijos politikos apžvalgoje nurodė, kad susitarimai nevilioti darbuotojų ar fiksuoti atlyginimus paprastai laikomi konkurencijos ribojimais pagal tikslą. 2025 metų birželį Komisija pirmą kartą skyrė baudą už tokio pobūdžio pažeidimą. „Delivery Hero“ ir „Glovo“ tuomet nubaustos 329 mln. eurų.
Panašių sankcijų pastaraisiais metais skyrė ir Belgijos, Prancūzijos, Portugalijos, Jungtinės Karalystės bei Lenkijos institucijos. Lietuvoje konkurencijos ribojimai darbo rinkoje taip pat įvardyti kaip vienas iš priežiūros prioritetų.
2021 metais Konkurencijos taryba nubaudė Lietuvos krepšinio lygą ir dešimt klubų už susitarimą nemokėti krepšininkams atlyginimų už nutrauktą sezono dalį. Lietuvos įmonėms už konkurencijos pažeidimus gali grėsti bauda iki 10 proc. metinių pasaulinių pajamų, o vadovams gali būti taikoma asmeninė atsakomybė.
Ką turėtų įvertinti įmonės?
Teisininkai verslui rekomenduoja peržiūrėti sutartis su partneriais, rangovais ir personalo atrankos agentūromis. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti neviliojimo sąlygoms bendros veiklos, akcininkų ir sandorių dokumentuose.
- įvertinti, ar susitarimai su kitais darbdaviais neriboja darbuotojų judėjimo
- mokyti vadovus ir personalo skyrių darbuotojus atpažinti konkurencijos pažeidimus
- vengti neformaliojo susitarimų dėl darbuotojų perėmimo ar atlyginimų derinimo
- užtikrinti veikiančius vidinius pranešimų apie galimus pažeidimus kanalus
Darbuotojų trūkumas nelaikomas pateisinama priežastimi konkuruojančioms įmonėms susitarti dėl darbuotojų neviliojimo ar atlyginimų. Todėl darbo rinkos kartelis gali būti vertinamas taip pat griežtai kaip ir tradiciniai susitarimai dėl kainų.
Šaltinis: elta.lt
