Technologijoms ir dirbtiniam intelektui sparčiai keičiant darbo kasdienybę, mokymosi kultūra darbe tampa vis svarbesnė. Neuromokslininkė dr. Laura Bojarskaitė pabrėžia, kad gebėjimas mokytis nėra įgimtas talentas – jį galima lavinti, tačiau tam reikalingos ne tik darbuotojo pastangos, bet ir darbdavio sukurta aplinka.
Darbo rinkoje nuolat atsiranda naujų sistemų, įrankių ir veiklos metodų. Vis dėlto didesnis informacijos kiekis savaime nereiškia, kad žmogus jos daugiau įsisavina. Specialistės teigimu, svarbu ne tik skaityti ar klausytis, bet ir aktyviai bandyti prisiminti bei pritaikyti tai, kas buvo išmokta.
Vien perskaityti naują informaciją neužtenka
Viena dažniausių mokymosi klaidų – tą pačią informaciją kartoti kelis kartus, tikintis, kad ji savaime įsimins. Veiksmingiau perskaičius tekstą jį užversti ir savais žodžiais paaiškinti pagrindines mintis, užduoti sau klausimų arba papasakoti išmoktą dalyką kitam žmogui.
Tokiu būdu smegenys priverčiamos ne pasyviai priimti informaciją, o ją atkurti. Pasak L. Bojarskaitės, tam tikras mokymosi nepatogumas ir pastangos galvoti dažnai rodo, kad vyksta aktyvus informacijos įtvirtinimas.
Taip pat rekomenduojama nesistengti visko išmokti per vieną ilgą sesiją. Prie naujos informacijos veiksmingiau sugrįžti kelis kartus, o mokantis sau atsakyti, kam šių žinių reikės ir kur jas bus galima pritaikyti.
Darbdavio vaidmuo – sudaryti sąlygas mokytis
„Acme grupės“ Žmonių ir komunikacijos skyriaus vadovė Agnė Jankauskė pastebi, kad organizacijose mokymasis vis rečiau apsiriboja formaliais kursais. Darbuotojams sudaromos galimybės domėtis naujovėmis, jas išbandyti ir dalytis patirtimi su kolegomis.
Tokiu požiūriu grindžiama ir mokymosi kultūra darbe. Darbdavys ne tik pasiūlo mokymus, bet ir suteikia erdvės įgytas žinias pritaikyti kasdienėse užduotyse. Tai ypač aktualu sparčiai plintant dirbtinio intelekto įrankiams.
Organizacijoje taikomi trys mokymosi būdai
„Acme grupėje“ darbuotojų tobulėjimas organizuojamas keliomis kryptimis:
- mokantis iš ekspertų per ketvirtį vykstančius „Community Hours“ susitikimus, kuriuose specialistai dalijasi žiniomis ir patirtimi
- mokantis iš kolegų mentorystės programoje „Acmership“ ir Vadovų akademijoje
- mokantis eksperimentuojant, kai darbuotojai supažindinami su dirbtinio intelekto galimybėmis ir skatinami saugiai išbandyti naujus įrankius
Įmonės intranete darbuotojams prieinama DI asistentų ir užklausų biblioteka, kuri papildoma naujais pavyzdžiais bei sprendimais. Atsižvelgiant į darbuotojų funkcijas ir poreikius, suteikiamos ir reikalingų DI įrankių licencijos.
Mokymosi rezultatams svarbus ir miegas
L. Bojarskaitė mokymosi procesą skirsto į tris pagrindinius etapus: naujos informacijos įsisavinimą, jos įtvirtinimą ir vėlesnį atkūrimą. Įtvirtinant dieną gautas žinias svarbų vaidmenį atlieka miegas.
Neuromokslininkės teigimu, miegant informacija perkeliama į ilgalaikę atmintį. Todėl poilsis nėra tik pertrauka nuo mokymosi – jis padeda išsaugoti įgytas žinias ir pasiruošti priimti naują informaciją.
Ne mažiau svarbu išlaikyti dėmesį. Vienu metu atliekant kelias koncentracijos reikalaujančias užduotis, smegenys nuolat persijungia tarp jų, todėl eikvojama daugiau laiko ir energijos. Mokantis ar dirbant veiksmingiau susitelkti į vieną užduotį.
Žinios turi būti pritaikomos praktikoje
Pasak A. Jankauskės, mokymasis neturėtų baigtis kartu su paskutine mokymų valanda. Darbuotojams svarbu suteikti galimybę naujas žinias pritaikyti darbe, pasidalyti pasiteisinusiais sprendimais ir prie mokomosios medžiagos sugrįžti tada, kai jos prireikia.
Tokia mokymosi kultūra darbe padeda susieti darbuotojų smalsumą su organizacijos poreikiais. Kai žmonės gali mokytis iš ekspertų, kolegų ir praktinių bandymų, naujos žinios tampa ne vien teorija, o kasdienio darbo dalimi.
Šaltinis: elta.lt
