Prieš daugiau nei dešimtmetį Lietuvos teismus pasiekusi DNB investuotojų klaidinimo byla sukosi apie klausimą, kuris aktualus ir dabar: kiek aiškiai bankas ar kita finansų įstaiga turi paaiškinti klientui siūlomos investicijos riziką.
DNB klientams buvo siūlomos su akcijų indeksais susietos obligacijos, o dalis investuotojų jas įsigijo ne savo, bet banko paskolintomis lėšomis.
Problema išryškėjo tada, kai investicijų grąža nepateisino lūkesčių, tačiau už paskolintas lėšas vis tiek reikėjo mokėti palūkanas. Ginčai galiausiai tapo svarbūs ne vien konkretiems DNB klientams. Teismams teko aiškintis, kokią informaciją finansų įstaiga privalo pateikti neprofesionaliam investuotojui prieš jam priimant sprendimą.
Byla buvo atnaujinta po ankstesnio sprendimo
Vertybinių popierių komisija 2009 metais DNB, tuomet veikusiam pavadinimu „DnB NORD“, skyrė 15 tūkst. litų baudą. Komisija buvo nustačiusi pažeidimų teikiant investicines paslaugas klientams.
Bankas sprendimą apskundė. 2009 metais Vilniaus apygardos administracinis teismas baudą panaikino, o 2011 metų balandį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas paliko šį sprendimą galioti. Tačiau 2011 metų gruodį procesas buvo atnaujintas vieno iš byloje dalyvavusių klientų prašymu.
2012 metų balandžio 16 dieną LVAT ankstesnį sprendimą pakeitė. Teismas pripažino Vertybinių popierių komisijos sprendimą iš dalies pagrįstu, o bankui skirtą baudą sumažino nuo 15 tūkst. iki 5 tūkst. litų.
Esminis klausimas buvo ne tai, ar investicija galėjo uždirbti, bet ar klientui buvo pakankamai aiškiai atskleista, kas atsitiktų nepalankaus scenarijaus atveju.
Riziką didino skolintos lėšos
DNB platino su akcijų indeksais susietas obligacijas. Investuojant savo pinigus klientui buvo garantuojamas obligacijų nominalios vertės išpirkimas, tačiau galimas papildomas uždarbis priklausė nuo rinkos rezultatų.
Situacija pasikeisdavo, kai obligacijos buvo perkamos už banko paskolą. Net ir neatgavus papildomos investicijų grąžos klientui likdavo pareiga mokėti paskolos palūkanas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vėlesnėse tokio pobūdžio bylose akcentavo, kad toks finansavimo būdas padidina investavimo riziką ir turi būti aiškiai paaiškintas neprofesionaliam investuotojui.
Būtent todėl DNB investuotojų klaidinimo byla tapo platesnės teismų praktikos dalimi. Vėlesnėse bylose teismai ne kartą nagrinėjo, ar klientams buvo tinkamai atskleista produkto esmė, galimi nuostoliai ir investavimo skolintomis lėšomis pasekmės.
Ką finansų įstaiga turi paaiškinti dabar
Investuotojų apsaugos taisyklės nuo tų laikų pasikeitė ir tapo išsamesnės. Šiuo metu Europos Sąjungoje taikomos MiFID II taisyklės numato, kad klientui pateikiama informacija turi būti teisinga, aiški ir neklaidinanti. Informacijoje apie finansines priemones turi būti paaiškintos ir su jomis susijusios rizikos.
Kai klientui teikiama investavimo konsultacija, finansų įstaiga turi įvertinti jo žinias, patirtį, finansinę padėtį, gebėjimą patirti nuostolių, investavimo tikslus ir rizikos toleranciją.
Praktiškai tai reiškia, kad klientui turi būti suprantama:
- kaip veikia siūlomas investicinis produktas
- kokiomis aplinkybėmis galima prarasti pinigų
- kokios yra išlaidos ir mokesčiai
- ar produktas atitinka kliento patirtį ir prisiimamą riziką
- kuo rizika pasikeičia, jei investuojama skolintomis lėšomis
Vien parašo po sutartimi nepakanka tam, kad sudėtingas produktas taptų aiškus. Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos taisyklės numato, kad informacija turi būti pateikta taip, kad klientas galėtų suprasti konkretaus produkto pobūdį bei riziką ir priimti informuotą sprendimą.
DNB pavadinimo Lietuvoje nebėra
Pats DNB bankas Lietuvoje šiuo pavadinimu nebeveikia. 2017 metų spalį DNB ir „Nordea“ sujungė savo veiklą Baltijos šalyse ir pradėjo veikti kaip „Luminor“. Lietuvoje tuometinis AB DNB bankas tapo „Luminor Bank“.
Tačiau istorinės bylos esmė dėl to neprarado aktualumo. Investavimo produktai per tą laiką tapo dar lengviau pasiekiami, dalį jų galima įsigyti telefonu per kelias minutes. Kartu išlieka tas pats principas: žmogus turi suprasti ne tik galimą uždarbį, bet ir realų nuostolio scenarijų.
2026 metais ESMA taip pat pabrėžė, kad investuotojų apsaugos reikalavimai tebėra svarbūs, nors kartu ieškoma būdų informaciją klientams pateikti paprasčiau ir suprantamiau. Institucija atkreipia dėmesį į informacijos pertekliaus problemą ir siekia, kad svarbiausi paaiškinimai būtų aiškesni net investuojant mobiliuosiuose įrenginiuose.
Todėl DNB investuotojų klaidinimo byla aktuali ne vien kaip senas ginčas dėl banko ir jo klientų. Ji primena principą, kuris galioja ir šiandien: sudėtingos investicijos rizika turi būti paaiškinta prieš priimant sprendimą, o ne tik tada, kai investicija jau patyrė nuostolį.
